Žemutinės Silezijos – Čekijos keliais

Birželio 5-8 dienomis mokinių grupė, lydima mokytojų I.Matijošaitytės, S.Zalitienės ir E.Lavrinovič leidosi į įspūdingą ir įsimintiną kelionę po Žemutitnę Sileziją ir Čekiją – teritorijas, kuriose slypi ne tik pasakiško grožio peizažai, bet ir paslaptingi mitai, sakmės, senosios legendos ir kalnų dvasios pokštai. Tai buvo kelionė, kurioje susipynė nuotykiai, poilsis ir pažinimas – viskas, ko reikia gerai vasaros pradžiai įprasminti.

Pirmosios dienos nuotykis –,,Suntago Water World” – didžiausias vandens atrakcionų parkas Europoje. 32 čiuožyklos, mineraliniai baseinai, egzotiškos palmės ir tropinė šiluma sukūrė atostogų įspūdį vos įžengus vidun. Šėlome bangų baseine, supomės upių tekmėse ir čiuožėme be sustojimo. 

Antrąją dieną apsilankėme Mošnos pilyje, kuri prilygsta pasakai – net 99 bokštai ir 365 kambariai! Ne vienas pasijuto tarsi patekęs į Hogvartsą ar Disnėjaus filmą. Mošnos pilis žavėjo ne tik savo vidumi, bet ir sutvarkytu, gražiu bei prižiūrėtu sodu, kuriame turėjome laiko pasivaikščioti ir pasimėgauti pilies vaizdu iš tolo. Vėliau – išvyka į Stolove kalnų nacionalinį parką, kur gamta išraižė neįtikėtinas smiltainio uolas. Įveikti 643 laipteliai ir žygis tarp kalnų slėnių.

Trečioji diena – viena įspūdingiausių. Aplankėme Klodzko miestą, dar vadinamą ,,Mažąja Praha”. Pasivaikščiojome senamiesčiu, miestelio požemiais, kur XVII a. 30 metrų gylyje sukosi nuo karų pasislėpusių miestelėnų gyvenimas. Vėliau, jau Čekijoje, keltuvu kilome į Slamenkos kalną, kur mūsų laukė ,,Sky Bridge 721” – ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas. Žygiuoti per jį buvo tikras išbandymas – po kojomis plytėjo gili žaliuojanti slėnio bedugnė. O tuomet kilome į 55 metrų aukščio apžvalgos bokštą ,,Takas debesyse". Ten, palietę debesis, trumpam sulaikėme kvapą – nuo grožio, vėjo ir adrenalino. Dar vienas iššūkis - nusileidimas nuo kalno - skriejome įspūdinga net 3 kilometrų ilgio bobslėjaus rogučių trasa.

Per visą kelionę mus lydėjo nuostabi gidė Rasa – aiškiai, įdomiai pasakojo apie kiekvieną aplankytą vietą, sukūrė jaukią, šiltą kelionės atmosferą. Jos žinios, pateikti faktai ir humoro jausmas vertė klausytis net ir pavargusius po žygio. O profesionalūs, šmaikštūs ir draugiški vairuotojai padarė kelionę dar įsimintinesnę.

Kelionę vainikavo grįžimas namo – pavargę, bet kupini įspūdžių grįžome su istorijomis, kurias dar ilgai pasakosime draugams ir šeimai. Na, ir kaip gidė Rasa sakė - ,,Žmogus iš kelionės niekada negrįžta toks pats” – taip nutiko ir mums: patyrėme daugiau bendrystės, įgijome daug patirties, pačių geriausių prisiminimų ir gyvenimiškų pamokų.