Konferencijoje Postūmis

                                                                               Konferencijoje PosTŪMis

                                                                                                                       ,,Gyvenimas yra mažyčių laimių rinkinėlis.“                                                                                                                                                            Stasys Eidrigevičius

           Kovo pabaiga ,,Teatro menas” studijai ypatinga - minima Tarptautinė teatro diena vėl subūrė kelių mokyklų mokinius ir mokytojus. Spektaklį pagal Bronės Buivydaitės pjesę ,,Stebuklingoji radasta” išvydo Lenvario Motiejaus Šimelionio ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijų bendruomenės. Laukė nauji išbandymai, kai paskutinę akimirką tenka keisti aktorius, išsiversti be rekvizito, kurį netyčia palikai užkulisyje, improvizuoti kai žodžiai staiga dingsta pačiu netinkamiausiu metu. Bet čia ir slypi teatro meno galia, kada esi ne vienas, kada esi matomas, išgirstas ir pajaustas. Kūrybinė būrelio kelionė nesibaigė nusileidus uždangai.

         Balandžio 2-ąją ši patirtis įgavo naują pagreitį Panevėžyje, kur vyko baigiamoji programos „Tūkstantmečio mokyklos“(TŪM konferencija - festivalis „Postūmis“. Pats pavadinimas daug sakantis: post ( po) TŪM, arba pastumti (pirmyn) siekiant padrąsinti, paskatinti, palaikyti. Apie tai ir kalbėjo mokiniai - pranešėjai. Tai kitokia konferencija. Ne tik apie didelius pinigus, skirtus projekto metu vykdytoms veikloms, bet ir apie sėkmės istorijas, mokinio ir mokytojo ryšį, laimės akimirkas, kai gali būti savimi.

Moderniose „Stasys Museum“ erdvėse, tarp Stasio Eidrigevičiaus kūrybos veidų ir kaukių, mūsų mokyklos mokinys Matas Pavilionis pristatė pranešimą, kuriame pasidalino iššūkiais ir džiaugsmais, patirtais ,,Teatro magija” studijoje. Tai buvo ne ataskaita apie veiklas, bet tikra gyva istorija, kai klausydami norėjome ir juoktis, ir šiek tiek nerimo buvo. Ir taip gera matyti mokinį grįžtantį nuo scenos besišypsantį ir suvokti, kad tą akimirką jis patyrė dar vieną laimę. Kad jaudulys, lydėjęs vykstant į konferenciją, traukiasi ir lieka pasididžiavimas, kai mokinys, pradėjęs nuo vaidmens mokyklos scenoje, geba drąsiai dalintis įžvalgomis apie kultūros svarbą didžiojoje scenoje, Viena iš Mato išsakytų minčių  yra apie tai, kad ruošdamasis spektakliui kiekvienas jautėsi reikšmingas, kad įtraukus ugdymas čia neveikia kaip kažkas primesto, nes taip reikia, tą įtrauktis net nesijaučia. Visi įsitraukę ir pasiruošę padėti, nes tikslas vienas.  Būrelyje užsimezgė naujos draugystės. Mokinys prisiminė pirmąjį užsiėmimą, kai susitiko su kitų mokyklų mokiniais. Negali iš karto eiti ir vaidinti, svarbu ir tie maži žingsneliai, žaidimai.Matas kalbėjo apie tai, kad teatras tapo jo džiaugsmo šaltiniu. Pranešimą baigė retoriniu klausimu, o kas jums teikia džiaugsmą? 

     Konferencija „Postūmis“ tapo simboline baigiamąja dalimi mūsų pačių teatro projektams. Ji patvirtino, kad meninė patirtis, kurią mokiniai išgyvena repetuodami, kurdami scenografiją ar stodami prieš auditoriją, yra viena stipriausių mokymosi formų.

    Šiuo trumpu tekstu noriu padėkoti mokiniams, kurie renkasi teatrą ir visiems, kurie yra kartu su mumis ir padeda kurti teatro magiją.

Gintarė Padvelskienė