Įsimylėję Paryžių

Paryžius – įsimylėjėlių miestas. Miestas, kurį svajoja aplankyti ne vienas. Ir ne veltui! Ši svajonė išsipildė  Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniams. Kelionė į meilės miestą prasidėjo lapkričio 18 dieną. Į Beauvais miestelį atskridome ankstų, bet labai gražų rytą.  Pirmą kelionės dieną aplankėme La Cathédrale Saint-Pierre, kuri savo įspūdingais vitražais ir neįtikėtinais aukštais bokštais stulbina kiekvieną.

Aplankę Beauvais miestelį pajudėjome Paryžiaus link. Vos atvažiavę supratome,

koks iš tiesų tai didelis ir judrus miestas - tūkstančiai žmonių skuba mažomis Paryžiaus gatvelėmis savo reikalais. Pirmos dienos vakarą vainikavo vakarienė nuostabiame restorane, kuris buvo įrengtas laive. Vakarienė buvo išties nuostabi. Labiausiai džiugino nuostabūs vaizdai: švytintis Eifelio bokštas, Paryžiaus Laisvės statula, nuostabūs daugiabučiai, kurių renesansinis stilius yra išties neįprastas mūsų akiai.

Kitą dieną mus pasitiko gidė Kotryna, kuriai iš karto norėtųsi tarti nuoširdų ačiū už nuostabiai atliktą savo darbą. Kotryna mums išdavė daug Paryžiaus paslapčių, parodė daug mažyčių įvairių detalių, kurias slepia šis milžiniškas miestas. Kartu su ja aplankėme dar vis po gaisro rekonstruojamą Notre-Dame katedrą. Stovėdami prie šios katedros, žvelgdami į milžinišką grožį, namo dydžio vitražus, susimąstėme, koks galingas yra žmogus, kokie gražūs ir įspūdingi jo kūriniai.

Toliau keliavome link Eliziejaus laukų. Pakilus į Triumfo arką atsivėrė vaizdas į miesto panoramą. Nepakartojama, žodžiais neapsakoma. Kelionės metu taip pat pamatėme ir negražią šio miesto pusę. Važiuodami miesto metro įsitikinome, jog vagystės bei narkotinių medžiagų vartojimas yra iš tiesų nevaldoma problema Paryžiuje. Tačiau, besilaikant keleto labai svarbių saugumo taisyklių, šiuos nesaugumus galima lengvai apeiti.

Trečią kelionės dieną pradėjome nuo Louvro muziejaus lankymo. Šis muziejus yra neįtikėtinai milžiniškas - visus eksponatus apžiūrėti neužtektų nei mėnesio. Louvre stulbina ne tik nuostabūs eksponatai, tarp kurių yra ir žymioji ,,Mona Lisa”, bet ir pati muziejaus visuma: milžiniška stiklo piramidė, renesansinio stiliaus piešiniais nudabintos lubos, paauksuoti kambariai. Louvre gali pasijausti lyg atvykus į meno galeriją, tačiau lankydamas ją taip pat keliauji laiko mašina – nuo antikos iki naujųjų laikų meno.

Aplankę Louvrą keliavome prie turbūt pagrindinio Paryžiaus monumento – Eifelio bokšto. Visiems ten keliaujantiems siūlau vykti 6 metro linija, kuri tiesiai prieš Eifelio bokštą iškylą į paviršių virš Seino upės. Vaizdas iš tiesų nepakartojamas ir stulbinantis. Paskutinis kelionės lankytinas objektas paliko visus mus be žado ir be jėgų. Nors laiptais lipti reikėjo tik iki antro aukšto, toliau važiavome liftu, tačiau net iki jo užlipti yra ką veikti. Visas nuovargis iš karto atsiperka pakilus į patį bokšto viršų. Panorama – nežemiško grožio. Iš tokio aukščio matosi visas miestas ir net priemiesčiai, nuostabi Seino upė, kurios bangose atsispindėjo paskutinis mūsų saulėlydis Paryžiuje.

Po šių paskutinių kelionės akimirkų buvo išties liūdna palikti miestą, kurį visi spėjome pamilti per šias kelias, taip greitai prabėgusias kelionės dienas. Labai nuoširdų ačiū tariame lydinčioms mokytojoms – Sigitai Zalitienei ir Rasai Pašiūnienei. Be jų nebūtų įvykusi ši kelionė, kurią mes prisiminsime visą gyvenimą. Dar kartą norėčiau padėkoti gidei Kotrynai, kuri suorganizavo nuostabią ekskursiją. Dar ilgai galvosime, kaip smagu būtų grįžti į meilės miestą, kuriame visi patyrėme tiek daug nepakartojamų emocijų. Ačiū visiems, kas važiavote ir prisidėjote prie šios kelionės.