Pasirenkamųjų dalykų sąrašas 2024-2025 mokslo metams

Rita Aziulevičienė, Rasa Kondrotienė,

Bronislavas Kieras

Marija Suščinskienė

Taikomųjų technologijų bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia taikomųjų technologijų dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Taikomųjų technologijų dalyku siekiama sudaryti sąlygas ugdytis asmenybei, pasižyminčiai technologiniu raštingumu, antreprenerišku požiūriu, sąmoningumu, savimone ir saviverte, savęs ugdymu, savigarba ir pagarba kitiems bei jų technologinei-kūrybinei veiklai, pasitikėjimu savimi, kūrybiškumu, motyvacija, atsakomybe, imlumu naujovėms, atkaklumu siekiant tikslo, sveika gyvensena ir kitomis vertybinėmis nuostatomis ir gebėjimais, būtinais kiekvienam žmogui nuolat kintančioje sociokultūrinėje ir socioekonominėje aplinkoje.

Taikomųjų technologijų dalyko paskirtis – taikant aktyvaus mokymo ir mokymo(si) metodus, modernias darbo, informacijos valdymo, medžiagų pažinimo ir apdorojimo technologijas kūrybinėje-praktinėje veikloje, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir gebėjimus, sudaryti sąlygas visiems mokiniams (neskirstant jų pagal lytį) įgyti gyvenime būtinų praktinių problemų sprendimo įgūdžių ir gebėjimų, mokytis įvairių technologijų, atrasti dominančią technologijų sritį ir vadovaujantis dizaino principais kurti, planuoti karjerą. Siekiama ugdyti kūrybingą, iniciatyvią, smalsią, kūrybiškai ir kritiškai, lateraliai mąstančią, kultūringą, komunikuojančią ir socialiai atsakingą asmenybę.

Dailė apima įvairias mus supančio pasaulio, žmonių gyvenimo sritis: kūrybos, estetinio pasigėrėjimo ir pramogos, komunikacinę ir reprezentacinę, emocinės savireguliacijos ir socialinės integracijos, kultūros tęstinumą ir inovatyvumą. Dailės raiška ir pažinimas ne didaktinėmis, o meninėmis priemonėmis augina pakantumą, empatiją, toleranciją kitam požiūriui, stiprina asmens tapatumą, moralinę, tautinę ir pilietinę brandą, subtiliai plečia kultūrinį akiratį. Mokiniai mokosi at(si)rinkti sau vertingą informaciją ir kritiškai apmąsto dailės vaidmenį žmogaus gyvenime ir šiuolaikinėje visuomenėje.

Dailės pamokose mokomasi susikaupti, tyrinėti vaizdus, juos analizuoti, ieškoti kūrybinių idėjų, išsiaiškinti, kodėl vieni ar kiti vaizdai yra meniški. Skatinama ieškoti prasmės, kelti klausimą: kodėl meno kūrinyje yra būtent taip, o ne kitaip, lyginti įgyjamą meninę patirtį su gyvenimu. Mokiniai pažįsta savo polinkius, mokosi savarankiškai ieškoti ir įsisavinti naujas su daile susijusias žinias, nagrinėja ir lygina vizualinės raiškos formų ypatumus, ieško idėjų ir kūrybiškai jas įgyvendina, savo veiklos ir kūrybinio darbo rezultatus į(si)vertina šiuolaikinės dailės kontekste.

Šokio dalyko paskirtis – sudaryti mokiniams sąlygas patirti judėjimo džiaugsmą, plėtoti savo prigimtines kinestetines galias ir kūrybinį savitumą bei estetinę patirtį, naudojant šokio raiškos priemones kūrybiškai komunikuoti savo emocijas ir mintis, pažinti ir suprasti save ir aplinkinį pasaulį per judesį, aktyviai dalyvauti bendruomenės socialiniame kultūriniame gyvenime.

Šokio meno pažinimas yra savaime vertingas, kadangi praturtina mokinių raiškos galimybes, ir vertingas kaip priemonė, svariai prisidedanti prie mokinio kompetencijų ugdymo. Šokdami mokiniai plėtoja savo fizines savybes ir kinestetines galias, patenkina judėjimo poreikį ir ugdosi sveikos gyvensenos nuostatas. Kurdami šokį mokiniai susipažįsta su šokio idėjomis ir struktūromis, kūrybos principais ir procesais, sujungiančiais intelektą ir emocijas, vienodai reikalingus kuriant šokį. Stebėdami ir analizuodami šokio kūrinius, apmąstydami savo šokio raišką, tyrinėdami įvairius šokio reiškinius ir jų kontekstus, šokio istorinę kaitą ir šiuolaikinę raišką mokiniai įgyja šokio ir kultūros žinių. Dalyvaudami įvairiuose artimiausios aplinkos šokio renginiuose mokosi būti aktyvūs savo bendruomenės nariai.

Fizinio ugdymo dalykas skirtas puoselėti mokinių sveikatą ir fizinį pajėgumą, ugdyti tolesniam prasmingam ir aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje būtinas palankaus sveikatai fizinio aktyvumo kompetencijas, plėtoti bendruosius ir specialiuosius judėjimo, sveikatos stiprinimo ir tausojimo gebėjimus, ugdyti ir plėtoti pažinimo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, komunikavimo, kultūrinę, pilietinę ir skaitmeninę kompetencijas.

Programoje išskirtos trys fizinio ugdymo pasiekimų sritys: Judėjimo įgūdžių plėtojimas, savikontrolė ir įsivertinimas; Fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas; Sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška. Siekiant nuoseklaus, kiekvienam mokiniui prasmingo fizinio ugdymo nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, fizinio ugdymo turinys konstruojamas atsižvelgiant į mokinio raidos ypatumus bei gebėjimus ir ugdymo(si) kontekstą: socialinius, kultūrinius bei kitus aspektus ir išteklius. Mokytojas ugdymui parenka tas sporto šakas, kurios geriausiai atliepia mokinių fizinio ugdymo poreikius ir ugdymo tikslus. Siekiama, kad pradinio ugdymo mokykloje mokiniai per džiaugsmingas patirtis plėtotų savo fizinio aktyvumo motyvaciją; progimnazijoje – įgytų savo kūno ypatumų ir fizinio aktyvumo reikšmės sveikatai supratimą, plėtotų asmeninius judėjimo gebėjimus ir susiformuotų palankaus sveikatai fizinio aktyvumo įpročius; gimnazijoje siekiama įgalinti mokinius prisiimti atsakomybę savarankiškai ir saugiai praktikuoti įvairias fizinio aktyvumo formas pagal individualius ugdymosi poreikius, proaktyviai taikant per fizinio ugdymo dalyką įgytas kompetencijas savo bei kitų sveikatai puoselėti ir stiprinti.

Informacinių technologijų B kurso programos pagrindinis mokymo tikslas — sudaryti sąlygas mokiniams įgyti įgūdžių, žinių ir patyrimo naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Tikslingai ir saugiai taikyti šiuolaikines technologijas, mokantis įvairių dalykų. Ugdyti taisyklingus ir tobulinti turimus kompiuterinės technologijos darbo įgūdžius. Puoselėti bendrąją informacinės veiklos kultūrą. Mokėti gauti, tvarkyti, perduoti ir priimti skaitmeninę, tekstinę, vaizdinę informaciją bei tinkamai naudoti ją asmeninėje veikloje.
Išplėstinį informacinių technologijų kursą sudaro bendrasis kursas ir vienas iš dviejų modulių:

• Elektroninė leidyba;
• Programavimas.

Išplėstinis informacinių technologijų kursas 11-12 klasėse labiau orientuotas į praktiką, mokėjimų ir įgūdžių formavimą; nuo bendrojo kurso skiriasi integracija su kitais mokomaisiais dalykais: lietuvių ir anglų kalbomis, matematika, fizika, chemija, biologija, istorija, daile, muzika ir kt.

Šiuolaikinėje mokykloje pagrindinis dėmesys informacinių technologijų pamokose skiriamas ne pačioms informacinėms technologijoms (priemonėms informacijai apdoroti), o mokymui tinkamai jomis naudotis. Taikomųjų kompiuterinių programų (vadinamųjų „programų paketų!“ — Word, Excel, PowerPoint, FrontPage, Access ir t.t.) vartotojo veiksmų laisvė yra ribota, todėl geras šių programų valdymas suteikia galimybę mokiniams nuolat tobulinti savo informacinės veiklos pobūdį bei stilių, skirti nemažai laiko mokyklos tarpdalykiniams projektams ir jų pristatymams parengti, tinkamai pasiruošti valstybiniam informacinių technologijų egzaminui, olimpiadoms ir IT konkursui „Bebras“.

Skirtingai nuo kitų dalykų fizika, ... ,chemija, kur bendriniui kursui skirtos 2 sav. val., o išplėstiniui kursui skirtos 3 sav. val., tai informacinių technologijų kursams skirta atatinkamai tik 1 ir 2 sav. val. 2 savaitinių valandų nepakanka kokybiškai pasiruošti IT valstybiniam egzaminui. Todėl programavimo žinioms pagilinti siūlome papildomai pasirinkti:

pasirenkamą programavimo dalyką (2 sav. val.) arba

programavimo modulį (1 sav. val.).

Pasirenkamą programavimo dalyką galima papildomai rinktis prie IT išplėstinio ar bendrinio kursų ir išvis nepasirinkus IT dalyką. Pasirenkamo programavimo dalyko pažymys yra atskira eilute įrašomas į brandos atestatą.

Programavimo modulį galima rinktis prie IT išplėstinio ar bendrinio kursų . Modulio pažymys įrašomas, kaip eilinis IT išplėstinio kurso pažymys.

Svarbu. Papildomi kursai formuojami, jei susirenka pakankamas mokinių skaičius.

Jei galvoji, kad Tavo pasirinktoms studijoms reiks biologijos žinių, tuomet biologijos modulis – Tau. Mes kartu aiškinsimės, spręsime teorines ir praktines užduotis, analizuosime problemas bei ieškosime sprendimų būdų, diskutuosime apie naujausias technologijas ir jų reikšmę… Programa padės pagilinti einamų temų žinias. Jos apimtis – 2 metai.

JModulis Judėjimas. Jėgos. Energija nusako, kuriuos mechanikos klausimus turėtų nagrinėti, kokius gebėjimus ir nuostatas turėtų išsiugdyti išplėstiniu /bendruoju/ kursu/ fiziką besimokantis mokinys. Tikslas – sudaryti galimybę visiems, pasirinkusiems mokytis fizikos dalyką mokiniams plėtoti gamtamokslinę kompetenciją, nuodugniau nagrinėjant mechanikos klausimus. Taikyti žinias apie mechaninį judėjimą nagrinėjant įvairius (tolyginio, tolygiai kintančio, tiesiaeigio, kreivaeigio) judėjimo pavyzdžius. Sprendžiant uždavinius, atliekant praktinius darbus išmoksime kasdieniame gyvenime taikyti pagrindinius judėjimo ir tvermės dėsnius, aiškinsimės įvairių mechanizmų veikimą ir energijos virsmus.

Pasirengimas valstybiniam brandos egzaminui. Programos apimtis 2 metai. Kasmet 16 temų per 34 pamokas. Teorija ir jos pritaikymas. Grupinės konsultacijos. Efektyvus mokymas(is). Kviečiami mokiniai, kurių PU pasiekimai ne žemesni negu pagrindinio lygio.

Esminę veiklos idėją: matematika gali būti suprantama kiekvienam. Sukursime aplinką, kurioje nežinoma tampa žinoma, o nepasitikėjimą savimi pakeičia mintis, jog "aš galiu". Tikslas - padėti mokiniams siekti geresnių rezultatų, suteikti daugiau pasitikėjimo savimi ir svarbiausia - suteikti motyvacijos tobulėti. 100-kas egzamine.