Kitoks sveikinimas

Kitoks sveikinimas, arba kuo skiriasi TIK ir NETGI

    Esu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Gal ir ne pirmas pasirinkimas svarstant profesinį kelią, tačiau mano. Prieš kelias dienas viena mano mokinių pasakė: ,,Nenoriu ginčytis su mokytoja, kuri yra tik lietuvė.” Tą akimirką tarsi sustingau, bet šis sakinys yra šio teksto priežastis, todėl tik padėkojau už galimybę apie daug ką pagalvoti.

    Taigi, galvoju, ką reiškia tas TIK. Ar tai, kad prašau dar kartą perskaityti eilėraštį atkreipiant dėmesį į kirčio ženklus, yra nereikalingas kabinėjimasis, nes cituojant mokinę ,,aš taip nekalbu, ir man vienodai tie kableliai.” Kaip norėčiau linkėti, kad niekada neprireiktų dėti kablelio situacijoje ,,bausti negalima pasigailėti.” Ar tas TIK apie tai, kad mokau lietuvių kalbos ir per daug tai sureikšminu? Bet ar gali mokytojas mokyti per daug? O gal, atrodo, kad be lietuvių kalbos daugiau niekuo nesidomiu. Kur slypi tas tik? O gal čia tautybės klausimas? Tik lietuvė. Tačiau šioje vietoje šį tik, aš keičiu į NETGI. Būti mažos, bet savaip turtingos šalies dalimi, man garbė, kalbėti viena archaiškiausių kalbų pasaulyje -džiaugsmas, mokyti jos kitus – meilės išraiška.

   Šiandien  mokiniams norėčiau pasakyti, kad net kalnai saldainių ar gėlių nepakeičia tik vieno, bet nuoširdaus Ačiū, tik galimybės laiku pradėti pamoką be pakelto balso tono, tik būti girdimam.

  Noriu pasveikinti visus kolegas, mes nesame tik mokytojai, ar, kaip dabar dažnai įsivaizduojama, tik paslaugų  pagal individualius užsakymus teikėjai. Esame tie, kurie net toli pasiųsti, geba grįžti atsistoti prieš klasę ir  versti tik į net, arba atvirkščiai. 

Tikėjimo! Mums pakeliui!