6c klasės fotografijos ir istorijos pamokos Kaune

    Spalio 14 dieną mes, 6c klasės mokiniai, išvykome į Kauną. Šiame mieste ne tik puikiai praleidome laiką, bet ir sužinojome daug įdomios informacijos apie fotografiją bei istoriją.

    Pirmoji ekskursijos stotelė buvo fotografės Inesos Juknevičienės namai. Vos įžengus į fotografės darbo erdvę, buvo galima suprasti, jog čia dirba tikra menininkė. Sienas puošė meniškai nufotografuoti moterų portretai, kuriuose merginos buvo pasipuošusios baltų tikėjimo bei gamtos stichijų ženklais ir prabangiais aksesuarais.

    Viską apžiūrėję, susėdome ir pasinėrėme į įdomų fotografijos pasaulį. Fotografė pasakojo, kad pirmoji nuotrauka buvo padaryta 1826 m. Ją užfiksavo ir atspausdino Josephas Nicéphore’as Niépce’as. Joje matomi pastatų stogai. Įdomu tai, kad šiai nuotraukai padaryti prireikė net 8 valandų! O pirmoji nuotrauka, kurioje užfiksuotas žmogus, buvo padaryta 1838 m. Jai užfiksuoti pakako maždaug 10 minučių. Šiandien mums tai atrodo labai neįprasta, nes dabar galime nufotografuoti bet ką vos vienu mygtuko paspaudimu.

    Fotografė I. Juknevičienė supažindino mus su pagrindiniais fotografijos žanrais ir papasakojo, kad pati dažniausiai fotografuoja šventes, portretus bei rengia fotosesijas.

    Jos nuotraukos itin gražios, ypač estetiškai atrodo vestuvių fotografijos. Taip pat nustebome sužinoję, kad populiaraus jaunimo turinio kūrėjo Edvino Malakausko ir jo draugės Linos Brazau fotosesiją taip pat fotografavo ši menininkė.

    Fotografė papasakojo, kad ypač mėgsta fotografuoti portretus. Tam ji naudoja ne tik pačios pagamintus aksesuarus ir baltų genčių ženklus, bet ir piešimo šviesa techniką. Tai fotografavimo tamsoje būdas, kai ore judantis žibintuvėlis nuotraukoje virsta šviečiančiu piešiniu. Fotoaparatas ilgai fiksuoja šviesą, todėl judantis žmogus gali pradingti, o jo palikti šviesos pėdsakai sukuria magišką vaizdą.

    Fotografė atskleidė ir dar vieną įdomią paslaptį. Ji paaiškino, kad profesionalios fotosesijų, socialinių tinklų, reportažų ir filmų nuotraukos dažnai būna atrinktos ir redaguotos. Taip daroma siekiant išgauti norimą vaizdą, nes fotoaparatas išryškina net smulkiausius odos nelygumus. Nuotraukų redagavimas reikalauja daug kantrybės, pastangų ir atidumo. Fotografės teigimu, net dirbtinis intelektas negali visiškai pakeisti žmogaus atliekamo darbo.

    Po šio pristatymo mūsų klasė turėjo, galima sakyti, profesionalią fotosesiją. Visi buvome fotografuojami specialioje fotografavimo dėžėje, naudojant profesionalų apšvietimą. Įsiamžinti buvo labai smagu!

    Antroji mūsų lankymosi vieta buvo IX fortas. Ten mūsų laukė edukacinė veikla, kurios metu galėjome ne tik klausytis pasakojimų, bet ir patys aktyviai dalyvauti. Pasiskirstę į komandas, pagal pateiktus apibūdinimus ieškojome įvairių daiktų. Juos suradę, turėjome sudėlioti jų pavadinimus. Atlikę užduotis, gavome forto žemėlapį.

    Gidė papasakojo, kad Kauno tvirtovė buvo statoma XIX a. pabaigoje, siekiant apsaugoti Rusijos imperiją nuo priešų. Ją sudarė 8 fortai ir 9 baterijos. IX fortas pradėtas statyti 1903 m. prie Kumpės palivarko, o baigtas 1913 m. Jis buvo viena iš Kauno gynybos sistemos dalių. Įdomu tai, kad nors tvirtovė buvo labai stipri, 1915 m. Vokietijos kariuomenė Kauną užėmė vos per 11 dienų! Taigi dešimtmečius statyta gynybos sistema buvo įveikta per mažiau nei dvi savaites. Rusijos kariai IX fortą paliko 1915 m. rugpjūčio 17 d., o pats fortas per Pirmąjį pasaulinį karą beveik nenukentėjo.

• 1924 m. IX fortas buvo paverstas kalėjimu. Kaliniai dirbo ūkyje, augino daržoves ir prižiūrėjo gyvulius. Vėliau čia buvo kalinami ir žmonės, kurie nepritarė valdžiai.
• 1940 m. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. IX forte įsikūrė sovietų saugumo tarnyba NKVD, kuri kalino politinius kalinius. Dalis žmonių buvo išvežti į kalėjimus ir priverstinio darbo stovyklas.
• 1941 m., Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, IX fortas tapo masinių žudynių vieta. Per kelerius metus čia buvo nužudyta apie 50 000 žmonių, daugiausia žydų.

    Vien skaitydami apie tokius įvykius jaučiamės be galo sukrėsti. O einant koridoriais, kuriuose buvo kalinami pasmerktieji, bent iš dalies galima įsivaizduoti čia kalėjusių žmonių patirtą siaubą ir neapsakomą troškimą išgyventi.

    IX forto muziejaus salėje buvo užrašytos kelios išgyvenusių žmonių mintys. Puikiai suprantu, kodėl iš čia išsigelbėję žmonės pasakojo, kad po to, ką patyrė, nebegalėjo gyventi kaip anksčiau ir visą likusį gyvenimą nešiojosi čia patirtą skausmą. Viena 6c klasės mokinė pasakė, kad jeigu jai būtų tekę visa tai išgyventi, ji būtų praradusi gebėjimą kalbėti. Aš pritariu tokiai minčiai.

    Edukacijos metu daugiausia nagrinėjome paties forto paskirtį. Aiškinomės, kam buvo naudojamos patrankos ir kaip vadinami jas naudojantys žmonės. Taip pat apžiūrinėjome šaudymui skirtas angas ir vietas, kuriose buvo laikomas parakas. Sužinojome ir tai, kaip rusų kareiviams pavyko pasitraukti iš forto, kai juos puolė vokiečiai. Atlikdami užduotis ugdėme komandinio bendradarbiavimo bei orientavimosi įgūdžius ir gilinome istorijos žinias.

    Ši edukacija buvo išties įtraukianti ir įdomi. Dar kartą įsitikinome, kad mokytis galima ne tik iš vadovėlių, bet ir iš patirčių bei susitikimų.

Andrėja Valytė, 6c klasė