Ir vėl žiema

Ir vėl žiema. Su snaigėmis, sniego seniais ir Kalėdų elniais. Piešiniai tokie pasikartojantys ir kaskart vis nauji. Kasmet kuriame piešinius vaikams miela tema. Penktokams nauja, vyresnėliams  – kasmet pasikartojančia, tik nauja interpretacija. Šių metų idėja – paslėpti žiemą už besisukančių baltų snaigių.

Kodėl paslėpti? Atsakymas paprastas, kad būtų sunkiau ir įdomiau. Penktokai tokios žiemos  dar nebuvo piešę. Norėjau, kad mokiniai kūrybą jungtų su loginiu mąstymu, išmoktų kurti drąsiai, mokytųsi ieškoti netikėčiausių temos atskleidimo variantų, bet liktų saviti, originalūs kūrėjai.

Klausite: „Ar piešinyje vaikai gali klysti?“ Taip, jei atliekamos erdvės perteikimo, formos kūrimo ir modeliavimo užduotys. Piešėme ir mokėmės matyti, ,,stumdyti“ daiktus erdvėje: vienus, arti esančius, daiktus mokėmės kontrasto principu „ištraukti“ į pirmą planą, kitus, suniveliavę piešinį, niuansu „nustumti“ į gylį. Vaikai, taisydami piešimo klaidas, mokėsi atrasti naujaų kūrybos galimybių. Peržvelgę darbo etapų nuotraukas vaikų telefonuose galime pamatyti kiekvieno mokinio augimą.

Vieni kūrė drąsiai, kiti pirmiausia atliko užduotis ir žingsnis po žingsnio mokėsi piešimo subtilybių. Mokėsi atlikti konkrečias užduotis, įgyti piešimo įgūdžių ir eksperimentuodami išlaisvinti kūrybiškumą.

Šiais metais piešėme baltas snaiges baltame popieriaus lape. Nupiešti spalvotas snaiges paprasta, o nupiešti baltas, sukurti negatyvinį vaizdą  kaip senovinėje nuotraukoje tapo iššūkiu ne vienam mokiniui. Pirmiausia teko pritaikyti matematikos įgūdžius apie simetriją ir apskritimą, padalyti į šešias lygias dalis. Intuityviai, be braižymo įrankių. Pavyko – gerai, jei nepavyko tiksliai, taisėme piešinį ir dalinome į aštuonias dalis. Taip paprasčiau. O jei ir tai nepavyko, piešėme aptirpusias, bet tokias pat mielas snaiges. Jų raštas - vėl matematikos žinių ir gebėjimų pritaikymas. Sukūrę vieno snaigės sparno ornamentą – pradinį modulį – jį, sukant  apie savo ašį, mokėmės pakartoti kelis kartus. Snaigių sparno raštus kūrėme intuityviai, laikantis proporcijų, kuo tiksliau pakartojant. Nežinia, ar penktokai mokosi per matematiką posūkį apie savo ašį, bet dailės pamokose tai išbandome praktiškai. Vieniems pavyko, o kitiems tai tapo sudėtinga, originalu, daugiasluoksniškai, perregimai. Snaigės kaip ledinės. Svarbiausia – baltos. Už jų piešėme žiemą, egles su žaisliukais, namus, miškus, tvoras ir pusnis, kiek tik kieno fantazija galėjo išskleisti sparnus. Ir vėl žingsnis po žingsnio, plotelis po plotelio, spalvotais ar juodais štrichais. Pamažu mažieji kūrėjai įsidrąsindavo, kol minčių ir vaizdinių žaismas sukūrė nuostabią žiemos pasaką.

Pasidžiaukite penktokų darbais, paklaidžiokite po parodą ir pasakykite, ar tikrai Jūsų vaikas nemoka piešti?

Dėkoju informacijos centro  vedėjai Laimutei Adomavičienei už puikiai ,,peskaitytus"  vaikų piešinius.

Gražių Jums žiemos švenčių ir turiningų smagių atostogų!

Dailės mokytoja Asta Naruševičienė