TVDG mokinių darbai - tarptautinėje konferencijoje Brighton 2026 (Anglija)

Džiugina unikali dalyvavimo tarptautinėje IATEFL konferencijoje Brighton 2026 (Anglijja) patirtis. Šioje konferencijoje buvo pristatyti ir puikiai įvertinti Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos 1c gimnazijos klasės mokinių multimodalinių bei kritinio mąstymo ugdymui skirtų anglų kalbos užduočių pavyzdžiai, audio ir video turinys bei iliustracijos, kaip tikslingai pamokoje naudojamas dirbtinis intelektas (DI). TVDG gimnazistų atliktys buvo pristatytos vedant seminarą universitetų dėstytojų ir anglų kalbos mokytojų auditorijai, kuri pripažino, kad mūsų gimnazijos mokinių darbai yra inovatyvūs ir verti tolesnės tarptautinės sklaidos.

Seminaro dalyviai taip pat įvertino mūsų gimnazijos įtraukties strategiją, atsispindėjusią plataus gebėjimų spektro mokinių aukšto kūrybiškumo darbuose bei susiformavusiais gimnazistų įgūdžiais taikyti mąstymo mokyklos įrankius. Mokinių darbai iliustravo, kaip ugdosi gilesnis mąstymas ir platus kompetencijų spektras. Taip pat buvo patebėta, kad 1c klasės gimnazistų anglų kalba yra išlavėjusi, sklandi ir taisyklinga, o mokinių mąstymas – originalus.

IATEFL Brighton 2026 konferencija prasidėjo tarptautine anglų kalbos kaip užsienio kalbos mokytojų asociacijų diena (Associates′ Day 2026), kurios metu buvo dalinamasi vertinga patirtimi apie asociacijų savitumą, veiklas, sudėtingus, bet sėkmingus mokinių ugdymo(si) atvejus, mokinio tobulėjimo mąstyseną (angl. growth mindset), mokymosi tikslų esmingumą ir specifiką, DI taikymo iššūkius. Šis renginys sujungė mokytojus, kurie yra veiklūs, siekia tobulėti patys ir jaučia įkvėpimą dalintis inovacijomis bei gerąja metodine patirtimi su mokiniais. Viena iš nuoširdžiausių frazių ištartų renginio metu: „If a child can’t learn the way we teach, maybe we should teach the way they learn“ (liet. Jei vaikui netinka mūsų mokymo būdas, galbūt mums derėtų prisitaikyti prie to, kaip vaikui mokytis yra priimtina.) (Ignacio Estrada).

Brighton 2026 konferencijoje buvo galimybė išgirsti pasaulinio lygio mokslininkų. Viena iš įdomiausių sesijų buvo Cambridge Dictionary kūrėjos J.M. Mūsų gimnazistai pamokose dažnai naudoja šį elektroninį žodyną, tad mokslininkės įžvalgos leis dar tikslingiau juo naudotis, įveiklinti kolokacijų ir dėsningų struktūrų taikymą formuojant mokinių kalbos analizės įgūdžius bei metakognityvinius gebėjimus. Anot mokslininkės, labai svarbu perprasti mokinių naudojamas internetines aplinkas bei jų įpročius.

Cambridge universiteto mokslininkas S. Ch. skatino šiuolaikinę globalią visuomenę atsakingai elgtis su anglų kalba ir jos senaisiais bruožais, pvz. infleksijų naudojimu (angl. she likes). Dėl didelio paplitimo pasaulyje anglų kalba yra stipriai veikiama globalių vartotojų įpročių, tad naudodami šią kalbą taisyklingai mes, kiekvienas, prisidedame prie kalbos ir jos istorijos išsaugojimo. Anot mokslininkės, kalba įsisavinama holistiškai per sąlytį, vartojimą, o kalbinės kompetencijos įgyjimas yra sudėtingas, daug veiksnių apimantis procesas. Nors siektina vartoti standartines kalbines formas, vistik manoma, kad nestandartinės formos globalioje kalboje turės tendenciją plisti.

Knygų ir vadovėlių autorius J.H. iliustravo kaip galima ugdyti aukštesnio lygio mąstymą (higher order thinking) naudojant vizualines priemones. Aptariant paveikslus elementaresnė analizė remtųsi  „Talk about images“ rakursu.  Tai pasiekiama taikant klausimus: What can you see? Where are they? What are they doing?  Aukštesnio lygio mąstymas ugdomas per  „Talk with images“ prizmę. Antrasis rakursas skatinantų mokinį įsivaizduoti kaip tam tikras vaizdas, pavidalas gali būti naudojamas reklaminiame skelbime, ką galėtų reklamuoti,  koks galėtų būti reklaminis šūkis. Asmeninė patirtis gali būti kuriama per klausimą ar norėtum tai išbandyti, taip pat gali būti aptariamas stebimų jausmų arba poveikio jausmams spektras. (angl. Imagine you are using a photo in an advert. What is it advertising? What would be a slogan? Would you like to try it? )

Konferencijoje Leicester universiteto mokslininkas L.F. aptarė patyrusio ir jauno mokytojo mąstymą ir strategijas. Svarbūs faktoriai aptariant šį aspektą yra mokytojo profesinis identitetas, dalykinės žinios ir kompetencija, kontekstiniai veiksniai. Patyręs mokytojas remiasi asmenine ir edukacine patirtimi, maksimizuoja kalbos vartojimo galimybes pamokoje ir koncentruojasi į spontaniškai besikūriančią kalbą pamokos erdvėje. Toks mokytojas reflektuoja savo požiūrį į rašymą anglų kalba bei analizuoja mokinio požiūrį į rašymą siekdamas, kad mokinio rašymas būtų kūrybiškas ir teiktų jam malonumo. Mokslininko teigimu, vertinant mokinio rašto darbus praktinio ugdymosi procese, didesnės vertės yra mokytojo parašytas komentaras mokiniui atkreipiantis dėmesį į tobulintinus rašymo aspektus nei detalus mokinio padarytų klaidų žymėjimas tekste. Tai vertingas ir diskutuotinas pastebėjimas siekiant efektyvios mokytojo darbo laiko vadybos bei koreliacijos su nauda mokinio ugdymuisi.  Šio mokslininko tyrimas taip pat atskleidė, kad pradedantysis mokytojas yra atviresnis inovacijoms. Pavyzdžiui mokiniams naudojant DI, jaunas mokytojas elgiasi pragmatiškai ir supranta, kad  net ir tokia patirtis remiasi žinių turėjimu ir kalbos vartojimu, taip įžvelgiant veiklos naudą. Mažiau patirties turintis mokytojas vadovaujasi lygiateisiškumo principu pozicionuodamas save ir mokinius lygiaverčiame lygmenyje. Jaunas mokytojas yra labiau empatiškas, orientuotas į mokinį, siekia organizuoti  veiklas atitinkančias mokinių lūkesčius bei remiasi savo žiniomis įgytomis su akademiniu išsilavinimu.

Šiuolaikinio mokytojo darbo realijas Nyderlanduose analizavo konferencijos lektorė E. G.  Ši sesija koncentravosi į diskusiją apie mokytojo atsparumą, kuris siejamas su 4 dimensijomis: profesine, emocine, motyvacine ir socialine. Profesijos atžvilgiu atsparus mokytojas yra lankstus, adaptyvus ir reflektuojantis. Mokytojo profesinis atsparumas remiasi mokinių gerovės siekiu, gera laiko vadyba, efektyviais mokymo įgūdžiais. Emocinė dimensija apibrėžia mokytojo gebėjimą atsitiesti po sunkumų, įveikti darbo reikalavimus ir stresą bei rūpintis savo gerove.  Motyvacinė dimensija orientuojasi į mokytojo optimizmą, tobulėjimą, iššūkius, entuziazmą, pasitikėjimą ir realius lūkesčius bei tikslus. Socialinė dimensija apibrėžia mokytojo gebėjimą spręsti problemas, priimti patarimus, kurti ryšius, tarpasmeninį bendravimą ir efektyviai komunikuoti.

Nyderlandų pranešėja atkreipė dėmesį į problemines situacijas mokytojo darbe ir sprendimo būdus. Buvo pasiūlytas problemų klasifikavimas pagal ‘circle of concern’. Kylančias problemas patariama spręsti nuo tų kurios yra mokytojo kontrolės sferoje ir kurias mokytojas gali pozityviai įtakoti bei pasiekti pokyčio. Taip pat įsivardinti kurios problemos gali būti įtakojamos ir verta pabandyti jas spręsti suvokiant, kad mokytojas gali kontroliuoti savo pastangas, bet supranta, kad nebūtinai galės įtakoti pasekmes. Galiausiai reikia objektyviai įsivertinti tas problemas, kurios  peržengia mokytojo įtakos ribas ir suprasti: „Nors mes negalime kontroliuoti mus supančio pasaulio, tačiau galime kontroliuoti savo reakciją į jį“(Schaffner, 2023).

IATEFL Brighton 2026 konferencija - globalus renginys apjungęs mokslininkus ir anglų kalbos pedagogus iš įvairių pasaulio šalių. Plenarinės sesijos buvo išskirtinai intelektualios, kūrybiškos ir atvirai įvardijo kylančius iššūkius ir galimybes dabarties pasaulyje mokant anglų kalbos ir ją vartojant. Konferencijos seminarai ir pristatymai koncentravosi į esmingus anglų kalbos dėstymo klausimus ir skleidė inovacijas. Konferencijos auditorija stebino inteligencija, erudicija ir motyvacija bendradarbiauti.