Refleksija po spektaklio

"Apie žmogų, nužudžiusį gulbę."

Tai pasakojimas apie žmogų, kuris norėdamas pritapti prie visuomenės, keičia save. Jo gyvenimui įtaką daro ne tik bendraklasiai, bet ir jo paties tėvai. Labiausiai jo širdį keitė bendraklasė, kaip baleto šokėja atlikusi gulbės vaidmenį ,,Gulbių ežere“. Tačiau pagrindinis veikėjas, perimdamas negatyvą iš savo aplinkos, sunaikina tai kas jam brangu – savo pirmąją meilę, klasiokę baleriną. Veikėjai po jų jaunystės konflikto susitinka tik spektaklio pabaigoje. Abu jie pakeisti gyvenimo, tačiau vienas kitame vis dar mato senąją meilę. Nors jaunystėje jie vienas kitam padėjo atrasti save, bręstant jie priėmė naująsias savo versijas – suterštas visuomenės normų. Buvusių įsimylėjelių keliai išsiskiria nebesugrįžtant prie senųjų jausmų, o pagrindinis veikėjas nužudo gulbę, lyg savo pirmosios meilės simbolį. Kartu su gulbe miršta ir dalelė jo, jis save pasmerkia vienatvei. Nužudę savo gyvenimo svajonę, mes prarandame dalelę savo tikrojo ,,aš“.