Įvyko respublikinė metodinė- praktinė mokytojų ir mokinių konferencija ,,Augame“

2023 metais gegužės 4 dieną Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje vyko konferencija apie iššūkius ir gerąją patirtį įgyvendinant tarpmokyklinę tinklaveiką. Pirmoji rajone ir pirmoji tokia: mokytojai vedė pamokas savo mokyklos mokiniams ir kitos rajono, šalies mokyklos mokiniams.  Kaip tai vyko? Priešistorija tokia: Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos administracija ir mokytojai, planuodami konferenciją, darė sprendimus, kad sutartinai veiktų ir jų laikytųsi. Rasti kitoje mokykloje bendramintį, pritariantį,  pozityvų,  reflektuojantį....o ir atsakingą, ir veikiantį. Kitas žingsnis-o kur mokinys, kur vaikas. Kaip jis jausis, kaip jis kalbės, kai jo klasėje sėdės kiti mokiniai, pirmą kartą girdimi ir matomi? Taip, mes suprantame, kad mokytojai kalba aiškiai, kalba panašiai, geba moduliuoti balsu, perfrazuoja, nutyli, skatina, stilizuoja.  Vis tik buvo lūkuriuojantis planavimas ir įdomumo paieškos. Tiek daug buvo kalbėta apie tas bendras pamokas, jog tai tapo įmanoma.  

Dalyvavo 9 mokyklų (Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos, Prienų r. Stakliškių gimnazijos, Trakų r. Paluknio ,,Medeinos“ gimnazijos, Trakų r. Onuškio Donato Malinausko gimnazijos, Trakų r. Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos, Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos, Trakų r. Aukštadvario gimnazija, Trakų r. Rūdiškių gimnazija, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos)  mokytojai ir mokiniai. Tinklaveikos formatas irgi buvo įvairus:  mokytojas vedė pamoką kitos mokyklos mokiniams, kitos mokyklos mokiniai vyko į kitą mokyklą ir ,,tapo“ tos klasės mokinių dalimi, pamoką vedė 2 skirtingų mokyklų mokytojai, pamokos buvo ir integruotos, ir teminės pagal ilgalaikius planus, ir pagal UTA (ugdymo turinio atnaujinimą), startuosiantį nuo rugsėjo mėnesio. Konferencijos vedėjai – gimnazistai- pristatydami kiekvieną pranešimą, sakė vis kitą sentenciją, vis kitus sakinius, kad domintų, kad nuteiktų, kad pranešėjai  ir dalyviai tikėtų, jog prasminga dirbti mokykloje dėl savęs, dėl kitų, kad džiugina darbas su jaunimu.  Dabar reflektuojanti mintis sustoja, nes konferencijos pabaigoje, baigiamojoje kalboje, Jolanta Martyncevienė, direktorė,  konferencijos dalyvių euristiškai ir empatiškai irgi  klausė, kodėl mokytojai dirba mokykloje, kaip patiria ir supranta sėkmę.  Trakų rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus specialistai pritariančiai dėkojo mokytojams už atliktą darbą, už drąsą, už priimtą iššūkį.

Konferencija apibrėžė tinklaveikos tikslus: siekti užsibrėžtų tikslų, įvairinti tarpmokyklinius ryšius, dalintis patalpomis ir įranga, įgyvendinti bendrus projektus, stiprinti kompetencijas, mažinti atskirtį, vartoti tas pačias sąvokas, jas kuo vienodžiau suprasti, laikyti susitarimų, siekti pažangos. Mokytojai pranešėjai teigė, kad mokiniai nesijautė blogai, kad įsitraukė į veiklas, juose dalyvavo, kalbėjo, klausinėjo, dirbo grupėse, dalyvavo laboratoriniuose darbuose, kituose įprastuose darbuose, tarsi nieko ir nebuvo kitaip. Mokytojus tai džiugino, stiprino, vienijo. Nutariamojoje dalyje nuskambėjo  tęstinis tolimesnių darbų sąrašas: ateityje vesti tokias pamokas 1-2 kartus per mokslo metus, lanksčiai naudotis pamokų tvarkaraščiu ir tokioms pamokoms skirti 2 pamokas ar net 5-6, paieškoti kitų erdvių, kad patogiau tilptų kelių mokyklų  kelių klasių mokiniai, kad pamokos derėtų su neformaliąja veikla, kad jas pratęstų ekskursija, bendri pietūs. Į tinklaveiką ,,atsiliepia“ kitas projektas  – Tūkstantmečio mokyklų programa, teigianti, kad edukacinių erdvių paieškos, parengimas ir funkcionavimas  padės įgyvendinti ugdymo tikslus, padės siekti pažangos.

Kaip  patys mokiniai vertina tokias pamokas? Įvairiai, bet pritariančiai, jie teigia, kad  ,,jiems patiko, kad ,,dirbo kartu, gerai sekėsi“,  ,,patiko laboratorinis darbas tamsoje, su žvakėmis, daugiau tokių pamokų“, ,,kita mokytoja gerai ir paprastai paaiškino darbo procesą, ,,padėjo gera įranga“, ,,verta išvažiuoti ir pamatyti , kaip atrodo kitos mokyklos, kokia ten yra darbo kultūra“, ,,plečia mūsų pasaulėžiūrą, padeda kurti ateities tikslus ir net siekti svajonių“.  Vadinasi, mokiniai tam kitam mokytojui pasakė kaip savam, taip pat, geranoriškai, o mes, mokytojai, tikime, tikėsime, jog mokiniai tokias pamokas įsimins labiau, gal ir temą, ir mintį, ir repliką, ir detalią, tikrai apie tai jiems bus drąsu papasakoti savo draugams, tėvams. Juk tokiais geranoriškumo, tolerancijos ir pagarbos principais ir rėmėmės planuodami pamokas, jas vesdami ir rengdami pristatymus. Gal čia ir sustokime, nes kolegialus dalijimas patirtimi irgi turi  atokvėpio periodą...