Tradiciškai Europos kalbų diena minima gimnazijoje rugsėjo 26 dieną organizuojant mokinių diskusijas su studentais užsieniečiais, studijuojančiais Lietuvos universitetuose, bendradarbiaujant su ambasadomis, skaitant poeziją įvairiomis kalbomis, rengiant mokinių piešinių ir plakatų parodas, konkursus, viktorinas, verčiant Europos kalbomis parašytų literatūros kūrinių ištraukas į lietuvių kalbą. Šiemet buvo atliktas tyrimas ir pasidomėta pedagoginės bendruomenės požiūriu į šią šventę. Gauti tyrimo rezultatai iškalbūs ir verti paviešinimo.
Daugelis pedagogų teisingai siejo Europos kalbų dienos ištakas su 2001 m. rugsėjo 26 d. Europos Tarybos ministrų komiteto nutarimu. Minimos šventės tikslas – saugoti Europos kultūrinį paveldą, skatinti daugiakalbystę bei mokymąsi visą gyvenimą. Net 89% tyrime dalyvavusių pedagogų pripažino Europos kalbų dienos tradicijos svarbą.
Mūsų Trakų regiono išskirtinumas kultūrinė įvairovė, tolerancija ir bendrystė. Pedagogams svarbu, kad būtų skatinama daugiakalbystė mūsų regione. Aptikta gražių nuomonių. Anot pedagogų, daugiakalbystė yra mūsų regiono kultūrinis identitetas. Kultūrų įvairovė sukuria atvirumą įvairioms nuomonėms, požiūriams. Kalbų įvairovė padeda pažinti ne tik kalbas, bet ir įvairias kultūrines tradicijas, papročius, etiketą. Juk kiekvienas turi teisę ir pareigą saugoti, mylėti ir kalbėti savo kalba. Pastebėta, kad kalbų mokėjimas skatina progresą. Tai leidžia būti pasaulio piliečiais.
Svarbu išsaugoti tautinių mažumų kalbas, kiekviena kalba yra savitai graži ir turi gyvuoti. Pastebėta, kad mūsų rajone svarbu žmonėms mokėti taisyklingai kalbėti lietuviškai, nes gėda savos kalbos nemokėti.
Labiausiai kultūrinį turtingumą atskleidžia kalbų įvairovė, kuri yra įprasta mūsų regiono šeimose. Tyrimo dalyvių išreikšta nuomonė rodo, kad dominuojančios kalbos šeimose yra lietuvių, rusų, lenkų ir anglų. Tačiau yra vokiečių, prancūzų, ispanų, karaimų, italų ir olandų kalbomis kalbančių šeimų. Pedagogai atskleidžia, kad patys kalba 2-3 užsienio kalbomis, yra netgi kalbančių 4-5 kalbomis. Greta jau paminėtų kalbų, mūsų gimnazijos mokytojai moka kalbėti latvių, baltarusių kalbomis, vartojamos ir senosios Europos žemyno kalbos: lotynų ir senoji graikų.
Gimnazijos mokytojai jaučia kalbos mokymosi smagumą ir naudą. Tai rodo tyrime pastebėta pedagogų iniciatyva mokytis daug naujų kalbų. Dažnai minėtos klasika tapusios Europos kalbos: anglų, prancūzų, italų, ispanų. Tačiau yra poreikis mokytis ir retesnių kalbų: švedų, danų, arabų, mandarinų.
Kalbų mokėjimas yra neabejotinai šiuolaikiškas ir gražus privalumas. Kalba ir istoriniai kalbos šaltiniai, susiję su tam tikru regionu, yra kultūros enciklopedija, kurią galima skaityti daug kartų ir rasti naujų įdomybių.
