„O jeigu žvaigždėse likimas užrašytas”, arba Tyrėjų naktis 2024

„Du dalykai pripildo mano protą nuolat didėjančios nuostabos ir pagarbios baimės: žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsniai manyje“ (Imanuelis Kantas)

„O jeigu žvaigždėse likimas užrašytas”, arba Tyrėjų naktis 2024

    Ar mes vieni šioje galaktikoje? Ar mūsų galaktika tokia vienintelė? Kur yra Visatos ribos? Tokie ir dar daug kitų klausimų kankina žmoniją ir, žinoma, mus kaip žmonijos dalį. Tad bent dalelės atsakymų ieškoti 2024 m. rugsėjo 27 d. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos III gimnazijos klasių mokiniai – astronomijos dalyko grupė kartu su mokytoju Andriumi Storta išvyko į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatoriją, esančią Kulionių kaime. 

    Atsakymų ieškota paskaitose bei interviu-pokalbiuose su pranešėjais, dėstytojais ir astronomijos mėgėjais. Mokiniai atvyko ne tik pasiklausyti paskaitų, bet ir turėdami konkrečią užduotį – pasinerti į žurnalisto darbo užkulisius, gauti interviu iš pranešėjų. Tai išties puiki patirtis, nes mokiniai tai darė pirmąkart, o prieiti prie dėstytojų ne taip ir drąsu. Bet visi į tai pažiūrėjome kaip į gerąją patirtį ir štai turime puikių minčių, kurias pateikė šiltų pokalbių dalyviai.

Kalbina Kornelija Bendinskytė, Elinga Sizova, Augustė Bartkevičiūtė ir Karina Janulionytė

I. Interviu su Molėtų astronomijos observatorijos edukatoriumi Sauliu Lovčiku

Kas paskatino jus tapti astronomu?

    Sudomino tėtis. Kai jaunas buvau, žiemą parodė keturis gražiausius lietuviškus žvaigždynus. Susidomėjau, taip ir liko visam gyvenimui.

Kaip klimato pokyčiai ar Žemės atmosferos sąlygos gali paveikti astronominius tyrimus iš mūsų planetos?

    Visu pirma, atmosferos sąlygos yra susijusios su debesimis. Yra debesys - blogai, nėra debesų -gerai. Antra, oro masių judėjimai. Jei stebiu objektą ir oras yra neramus, tada viskas kruta, juda ir žvaigždės šokinėja. Dėl audros pirmą kartą pamačiau judantį Saturną, mirgėjo lyg žvaigždė. Klimato kaita duoda mums teigiamą rezultatą, liūdna, bet daugėja giedrų dienų. 

Kaip astronomai nustato, iš kokių cheminių elementų sudarytos planetos ir žvaigždės?

    Pradėkime apie žvaigždes. Yra spektras, ta šviesa, kuri ateina iš žvaigždės. Spektre yra tamsios linijos, tos tamsios linijos yra sugerties linijos. Šviesa, kuri gimė fotosferoje, nuo žvaigždės pereina pro chromosferą ir kol pereina, cheminiai elementai sugeria dalį šviesos ir tada ištrūksta žvaigždė, kuri neturi kai kurių spalvų. Kai pamatome šviesą su tamsiom linijom, suprantame, kad tam tikri cheminiai elementai sugėrė spalvos šviesą. Jei nėra kurios nors spalvos, mes galime žinoti, kad toje žvaigždėje yra tam tikras cheminis elementas. O planetos junginiai taip pat atsispindi spektre, tačiau reikia žinoti, kad dalis elementų, kurie atspindi, yra Saulės cheminiai elementai.

Ar mokslininkai yra užfiksavę žvaigždžių gimimą ir mirtį?

    Gimimo nesame matę, o mirtį esame. Žvaigždės gimsta per šimtą milijonų metų, o miršta per 10 sekundžių. Žmogaus gyvenimas per trumpas pamatyti jų gimimą.

II. Interviu su filosofe Julija Tuleikyte

Kas paskatino Jus domėti filosofija?

    Apie filosofiją pirmą kartą išgirdau ketvirtoje klasėje. Sužinojau, kad Kantas yra filosofas, tačiau nežinojau, kas tai yra. Turbūt vis dar nežinau.  Filosofijoje domina abstrakčių klausimų ieškojimas, seniau galvojau, kad noriu ieškoti atsakymų, tačiau ieškoti atsakymų yra labai sunku.

Kodėl būtent Kantas Jus domina?

    Patinka, kad Kantas yra jautrus pasauliui. Jis yra įvairiapusiškas, jį domino įvairios temos.

Jums neatrodo, kad filosofai paprastus dalykus paverčia sunkiais, patys sugalvoja problemą?

    Esu girdėjusi tokia pastabą: „Julija, tavo gyvenimas būtų daug laimingesnis, jeigu nebūtum studijavusi filosofijos.” Aš visiškai nesutinku, negalvoju, kad patys filosofai padaro pasaulį sudėtingesnį, pats pasaulis yra labai sudėtingas. Mes galime rinktis, ar norime matyti tą sudėtingumą. Filosofai moka apvalyt mūsų žinias nuo visokių neteisybių, nes žmonės prisigalvoja visko apie pasaulį. 

Ar turite, kaip filosofė, tvirtą poziciją gyvenime tam tikru klausimu?

    Kaip filosofė, neturiu, kaip žmogus, turiu. Tai yra moralės klausimai, norisi mėgautis gražiais dalykais, ypač tais, kuriuos žmonės daro dėl kitų. 

III. Interviu su astronomijos mėgėju Donatu

Kodėl susidomėjote astronomija?

    Tai buvo vaikystėje. Domino, kur mes esame ir kas yra aplinkui. Atsimenu, ketvirtoje klasėje gamtos pažinimo pamokoje mokytoja vardino planetas, išvardino visas planetas ir įvardino kometą, kaip planetą. Nuo tada žinojau, kad nesąmones šneka.

Koks įdomiausias atradimas, pastebėjimas?

    Atradimo kaip ir neatlikau. Tiesa, vieną stebėjimą atlikau, stebėjau, kaip asteroidas uždengia žvaigždę, tai buvo mano ir kito stebėtojo rezultatas, atradom nežinomą žvaigždę. Gal tai galima  vadinti atradimu. 

Ką ateityje norėtumėte pamatyti?

    Planetas visas matęs, išskyrus Plutoną. O šiaip man patinka gauti gražų vaizdą, stebiu, kaip asteroidai uždengia žvaigždes. 

Kalbina Armandas Grinkevičius, Oleksandra Kabachenko, Kipras Pukalskas

I. Interviu su  Gražina Tautvaišiene, Tarptautines astronomų sąjungos viceprezidente, Lietuvos fizikų draugijos prezidente

Kaip pradėjote domėtis astronomija?

    Mokykloje man patiko mokslai, kuriems reikia loginio mąstymo, labai nemėgdavau atmintinai ką nors mokytis, labiau patikdavo suprasti, nes juk geriau viską žinai, kai supranti. Dalyvavau keliose olimpiadose dar iki 8 klasės ir tada gavau laišką, kviečiantį mane tęsti mokslus sustiprintos matematikos ir fizikos mokykloje. Tada reikėjo apsispręsti, kokią fizikos kryptį pasirinkti. Tai aš pagalvojau, kad gal astrofizika būtų įdomu. Molėtų astronomijos observatorija organizavo Lietuvos astronomų suvažiavimą, aš atvažiavau ir man visai patiko. Vėliau jie organizavo atranką į Sovietų Sąjungos jaunųjų astronomų sąskrydį. Nors ir tada nebuvau rimtai mokiusis astronomijos, laimėjau antrą vietą, taip ir nuvažiavau ten. Grįžusi daug laiko praleisdavau bibliotekoje, skaičiau knygas, varčiau žvaigždžių nuotraukas. Tada organizavau Kaune astronomų mėgėjų būrelį mokiniams.

    Baigiau mokyklą ir įstojau į VU, ten buvo vienintelė vieta, kur galima mokytis astronomiją.

    Jeigu atsidurtumėte praeityje, dar kai žmonės menkai tepažinojo astronomiją, ar būtumėte ja susidomėjusi?

    Kalbant apie tai, kokie moksliniai tyrimai žmones domino, tai, kad astronomija domino, čia tikrai yra faktas. Daugelyje seniausių universitetų būdavo dėstoma teologija, filosofija, astronomija, tad manau, jog būčiau susidomėjusi astronomija.

    Kai buvau moksleivė, mane dar domino medicina ir teisė, bet teisė netiko, nes daug atmintinai reikia mokytis, kas man nelabai patikdavo. Buvau nuėjusi Kaune, medicinos institute, į atvirų durų dienas. Neišbuvau ilgai, išėjau iš ten greitai, negalėjau pakęsti kvapo.

O kaip manote, ar sunku yra sugalvoti idėjas, pateiktas tokių astronomų kaip Imanuelis Kantas?

    Iš tikrųjų visos idėjos buvo kilusios dangaus kūnų stebėjimo. Mokslo esmė yra ta, kad surenkama visa įmanoma informacija ir tik tada kyla mintis, kaip tą dalyką paaiškinti, manau, jog esminis mokslo požymis yra tas, jog viskas remiasi faktais, stebėjimais, eksperimentais, skaičiavimais. Viskas turi būti pagrįsta, nes tavimi niekas netikės, jeigu įrodymų nepateiksi.

Ką dabar veikiate, kokie Jūsų dabartiniai projektai?

    Praėjusiais metais, balandžio mėnesį, baigiau teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorės pareigas, buvau direktorė tris kadencijas. Dabar turiu daugiau laisvo laiko moksliniams tyrimams.

    Kai pradėjau savo darbą, iš pradžių dirbau viena, man prof. Straižys davė naują mokslinę sritį – žvaigždžių spektroskopiją, niekas iki tol to nedarė Lietuvoje. Viena dirbau daug metų, pradėjau doktorantus ruošti, grupė dabar nemaža pas mus.             Tada mane išrinko astrofizikų skyriaus vadove. Vėliau išrinko instituto* direktoriaus pavaduotoja, dar vėliau direktore, Lietuvos fizikos draugijos prezidente. Šiemet mane išrinko Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidente. Vis plečiu organizacinį darbą.

    Dabar mano užduotis Tarptautinėje astronomų sąjungoje užsiimti antžeminių ir kosminių stebėjimų globalia koordinacija, kad jie papildytų vieni kitus.

    O dabartinis mano mokslinis tyrimas yra skirtas patikslinti žvaigždžių amžiaus nustatymą. Iš spektrų galime gana tiksliai nustatyti žvaigždžių cheminę sudėtį. Kosminis palydovas Gaia duoda informacijos apie orbitas, judėjimus, o kad galėtume visą evoliuciją, žvaigždžių ir galaktikų, studijuoti, svarbu žinoti žvaigždžių amžių. O tai yra labai sunku nustatyti, kartais kai kurių tipų žvaigždėm, būna 30% amžiaus nustatymo paklaida – ji labai didelė. Dabar dedamos visos pastangos tai patikslinti. NASA TESS kosminis teleskopas teikia informaciją apie žvaigždžių astroseismologiją, kaip jos pulsuoja priklausomai nuo to, kas jų viduje jungiasi - vandenilis ar helis, galima daug tiksliau amžių pasakyti, bet ne visų žvaigždžių pulsacijos pakankamai stiprios, kad užfiksuotų dabartinė įranga. Pavyzdžiui, iš palydovo mes ėmėme duomenis, tarp maždaug pusantro tūkstančio žvaigždžių ieškojome, ar galime aptikti pulsacijas, radome apie 250 žvaigždžių, kurių amžių galime nustatyti tiksliau. Iš to galima daryti kalibracijas kitų žvaigždžių amžiui nustatyti.

    Dabar naujas dalykas – paimti magnio ir iritrio gausų santykį arba anglies ir azoto gausų santykį ir pagal juos nustatyti žvaigždės amžių. Mes jau esame specialistai. Esame pripažinti pasaulyje, Europoje. Tai dabar mes darome kalibracijas apie turimus astroseisminius amžius ir cheminę sudėtį ir bandysime pritaikyti kitų žvaigždžių amžių nustatymui, cheminei evoliucijai tyrinėti, tai mūsų pagrindinis užsiėmimas, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos.

Esate Lietuvos fizikų draugijos prezidentė, kaip skatinate jaunus žmones domėtis fizika ir astronomija?

    Fizikų draugijoje turime jaunimo sekciją. Ten yra jaunimas iš skirtingų universitetų, kuriems nereikia labai vadovauti, jie patys labai iniciatyvūs. Organizuoja konferencijas, Open Readings – turbūt pati svarbiausia iš jų. Taip pat nemažai renginių, pvz. Kvantinė diena.

Sakote, kad Lietuvoje astronomija populiari?

    Taip, mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su užsienio astronomais. Prieš 10 metų Gaia-ESO, spektrinės apžvalgos projektui, buvo skirta daugiau nei 300 naktų, kurios kainavo apie 7 milijonus eurų, jame dalyvavo apie 300 mokslininkų iš Europos. Mūsų grupė  vienintelė nustatinėjo anglies, azoto, deguonies gausas, žinoma, dar ir kitus dalykus darėme.

    Europlane teleskopų tinkle, kurį aš koordinuoju šiuo metu, susijungę 17 observatorijų su 46 teleskopais. Vieni pas kitus galime atlikti stebėjimus.

    Aš tikrai nesigailiu, kad pasirinkau šitą specialybę ir sakyčiau, kad ir merginos gali visas mokslines profesijas rinktis. Galima visko išmokti, svarbiausia yra nebijoti, visos tos žinios ateina palaipsniui.   Linkiu išmokti, kas patinka, sėkmingai darbuotis.

II. Interviu su dr. Šarūnu Mikolaičiu - vyresniuoju mokslo darbuotoju, docentu, Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupės nariu 

Kaip pradėjot domėtis astronomija? 

    Mano laikais buvo tokia populiari knyga „Mokslas ir visata". Labai sena, bet kai ją varčiau, akys užkliuvo už kosmoso, planetų - visko, kas susiję su astro, tai labiausiai užburia vaizduotę ir tai labai geras būdas ateiti į fiziką. Manau, kad daug žmonių ateina į fiziką per astrofiziką. Pradedi domėtis aplinka, gamta ir labai greitai „nuvažiuoji” į astronomiją. 

Savo paskaitoje pasakojote apie I. Kantą, jeigu Jūs būtumėte jo vietoje, ar galėtumėte sumąstyti tokias idėjas kaip tai padarė Kantas? 

    Ne šiaip sau Kantas yra milžinas. Mokslininkai milžinai yra susisteminę labai daug informacijos ir sugebėję atlikti tuos kertinius šuolius. Pavyzdžiui, Kantas labai neblogai apibūdina tokius dalykus kaip galaktikos ar planetų formavimasis. Kitas pavyzdys - Einšteinas arba Nilsas Boras, arba Rezerfordas, jie yra susisteminę daugybę informacijos ir sukūrę naujas aplinkos supratimo formas kaip gravitacija, tomo modelis, kvantinė mechanika. Tai yra milžinai ir jei jūs norite mane pastatyti į milžino poziciją, aš tikriausiai galėčiau kuklintis, juk labai sunku užimti milžino poziciją. 

Bet pagalvojus, jie turėjo daugiau laisvo laiko...  

    Tais laikais vyko daug mokslo proveržių. Mums atrodo, kad kai kurie dalykai akivaizdžiai prašėsi būti atrasti. Lygiai taip pat kaip geografiniai atradimai, nereikėjo kolosalių kosminių žinių atrasti ką nors nauja. Taip galbūt galime įsivaizduoti, kad jeigu mes būtume jų vietoje, būtume padarę tą patį, bet vis tiek tai buvo milžinai, lygintis su milžinais yra sudėtinga. 

Kas, be astronomijos, Jus dar domina?  

    Esu fizikas, būtent astronomija atveda į fiziką. Tikrai labai norėjau būti biologas ir istorikas. 

Ar, Jūsų manymu, gyvybė kitose planetose egzistuoja? 

    Laukiu! Tokie prietaisai kaip Džeimso Vebo kosminis teleskopas, NASA Origins kosminis teleskopas ir statomas "Extreamly Large Telescope" 39 metrų veidrodžių skersmens teleskopas jau gali chemiškai ištirti egzoplanetų atmosferas. Man atrodo, per kelis dešimtmečius rasime gyvybę planetose. Iš pradžių ieškome gyvybės, kurią jau pažįstame kaip anglies pagrindu sukurtą gyvybę, kurios cheminis išteklis toks kaip Žemėje. Ieškome panašios atmosferos kaip Žemėje, yra cheminių medžiagų grupė, kuri būdinga būtent gyvybei. Jei randame tų cheminių medžiagų, vadinasi, rasime gyvybę. Ateivių su lėkštėmis nelaukiam. 

Ką veikiate laisvalaikiu? 

    Patinka žygiai gamtoje. Neturiu daug laisvalaikio, norėčiau, kad jo būtų daugiau. 

Kur matote astrofizikos pritaikymą pasaulyje? 

    Astronominiuose objektuose yra tokios fizikinės sąlygos, kokių neįmanoma atkartoti Žemėje. Pavyzdžiui, žvaigždžių branduoliuose yra kolosalus tankis ir vyksta reakcijos, branduolinės sintezės, kurių niekaip neatkartosime čia. Helį pirma atradome žvaigždėse. Iš tiesų astronomija yra didžiulis technologinis variklis, daugybė dalykų atsirado dėl astronomijos. Yra NASA puslapis, kur parodyti visi atradimai, atsiradę dėl kosminių variklių. 

Ar turite mėgstamiausią gamtos reiškinį, kuris Jums atrodo stebuklingas? 

    Cheminių elementų gamyba žvaigždėse, kad viskas atsirado iš vandenilio, helio ir ličio ir „atkapsėjo“ iki visko, iš ko sudaryti mes. Kai kurie atsiranda žvaigždėse, o dar sunkesni elementai atsiranda tik didelių sprogimų metu. Man tai yra labai įspūdinga. 

Kalbina Arnas Ulozas, Adrijus Slimanavičius, Dominykas Pučinskas, Raigardas Būzas

I. Interviu su dr. Arnu Drazdausku,  Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotoju, docentu, Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupės nariu

    Kas Jus paskatino tapti astronomu? 

    Turėjau senelį, kuris labai domėjosi žvaigždėmis, jas man visą laiką rodydavo danguje ir tiesiog taip išėjo, kad pasirinkau studijuoti būtent astronomiją. 

    Kokie buvo Jūsų pirmieji tyrimai, projektai astronomijos srityje ir kokie jų rezultatai? 

    Mano pirmieji projektai ir buvo būtent žvaigždžių parametrų nustatymas. Parametrai tai turiu omeny temperatūrą, cheminę sudėtį,  žvaigždžių dydį ir panašiai. Nuo to būtent viskas prasidėjo.

    Turime klausimą, svarbų būtent mums, nes kitais metais būsime jau abiturientai, svarstome, ką studijuoti. Kaip galėtumėte mūsų amžiaus žmogų sudominti astronomija?

    O jūs dar nesusidomėjote per visas šias paskaitas? Todėl ir yra tam skiriamos paskaitos, renginiai, kad žmonės atvažiuotų, pamatytų ir pasižiūrėtų. Nežinau, kas dabar domina žmones, tai yra labai sudėtinga. Astronomija yra dar tik savo kūdikystėje ir atrasti dar galima labai daug ką. 

    Ar astronomija turi praktinės naudos žmogaus kasdieniame gyvenime? 

    Jūs turite telefonus, kurie turi kameras. Tikriausiai girdėjote, kad pirmą kartą tos kameros buvo sukurtos specialiai teleskopams. Daugumoje kosminių teleskopų, ekstremaliai dideliuose teleskopuose yra kuriamos naujos technologijos. Ir tada tos technologijos po kiek laiko yra ,,sumažinamos" ir patenka ar į telefonus, ar mikrobangų krosneles, ar dar kur nors. Iš inžinierinės pusės astronomija turi didelę naudą žmogaus kasdieniame gyvenime. 

Kaip manote, ar per ateinančius dešimtmečius galėsime atrasti gyvybę už Žemės ribų?

    Per ateinančius dešimtmečius? Nemanau. Todėl, kad, kaip ir per paskaitas kalbėjau, Visata yra labai, labai didelė. Mes savo signalus siunčiame tiktai šimtą metų. Gal šiek tiek mažiau. Stebime signalus, kurie ateina maždaug iš kelių šimtų šviesmečių. Jeigu signalai iš toliau, jie yra per silpni mums, kad juos aptiktume. Todėl aš asmeniškai nemanau. Aš tikiuosi, bet nemanau. 

Kokį kelią būtumėte pasirinkęs, jeigu nebūtumėte astronomu? 

    Net baisu pagalvoti. Turbūt dirbčiau kokioje nors įmonėje nuo ryto iki vakaro, ir tiek. Iš tikrųjų aš net neturėjau kito pasirinkimo, nuo pat pradžių domėjausi astronomija ir žinojau, kad aš čia liksiu, todėl net nebuvo svarstymų, kur kitur galėčiau eiti.  

Ką veikiate laisvalaikiu? Gal turite kokių nors pomėgių? 

    Kompiuteriniai žaidimai. O ko nors tokio labai specifinio man į galvą neateina.

Mokinių įžvalgos apie išvyką

Man patiko visos paskaitos, kadangi galima buvo sužinoti daug nauja. Kalbinti įvairius žmones buvo visai smagu, kadangi jie ne tik per paskaitas mums papasakojo apie daug naujovių, bet ir atsakė į klausimus, kurie mus domino. Kornelija Bendinskytė, IIIc klasė

Labai įdomi buvo Šarūno Mikolaičio paskaitą apie Kanto idėjas ir pasaulio suvokimo kaitą. Patiko filosofijos paskaita, nors ir naujas dalykas man, bet nebuvo taip nuobodu, kaip galvojau, kad bus. Interviu daryti irgi nebuvo taip sunku, kaip galvojau. Atrodo, kad jei reikėtų daryti interviu dar kartą, nebandyčiau paruošti klausimų, o geriau paskaityčiau daugiau apie tai, ką ruošiuosi kalbėti.  Oleksandra Kabachenko, IIIb klasė

Paskaitos buvo labai įdomios, sužinojau daug naujų dalykų ne tik iš fizikos ir astronomijos, bet ir iš istorijos, matematikos ir filosofijos. Rengti interviu buvo nauja patirtis, bet, mano manymu, neblogai susitvarkėme su užduotimi ir pašnekovai kalbėjo entuziastingai. Sunku buvo susikaupti paskutinėje paskaitoje dėl nuovargio. Kipras Pukalskas, IIIb klasė

Buvo įdomios paskaitos apie astronomiją ir Kantą, buvo labai įdomu imti interviu.  Augustė Bartkevičiūtė, IIIc klasė

Paskaitos įdomios, ypač apie Imanuelį Kantą ir apie filosofiją. Interviu sekėsi neblogai, tik ilgai užtruko redagavimas. Armandas Grinkevičius, IIIb klasė

Lankiausi Molėtų observatorijoje, ten dalyvavau trijose paskaitose. Pirma paskaita mane sudomino labiausiai, paskaitoje šnekėjo apie Žemės ir galaktikos suvokimo evoliuciją, taip pat šnekėjo ir apie populiarius mokslininkus, kurie padėjo žmonijai suprasti mus supantį pasaulį. Antra paskaita buvo apie filosofiją, o trečioje kalbėjo apie šio meto idėjas astronomijoje. Darėme interviu, labai sudomino Sauliaus Lovčiko žodžiai, jis labai detaliai paaiškino ir atsakė į duotus klausimus. Labai mėgstu astronomiją, todėl patiko detalūs atsakymai. Bet antras interviu buvo sunkesnis, filosofė nelabai norėjo atsakyti į daugumą klausimų, todėl mūsų pokalbis tapo mažais debatais, kuriuos man buvo sunku sekti. Karina Janulionytė, IIIc klasė

Išvyka į Molėtų observatoriją buvo nepaprastai įdomi bei įkvepianti. Jos metu galėjome ne tik grožėtis nakties dangumi, bet ir išklausyti įdomių paskaitų, iš kurių sužinojau daug naujo. Taip pat turėjome galimybę apklausti bei padiskutuoti su profesoriais ir astronomais mėgėjais, kurie leido teleskopais pažvelgti į įvairius dangaus kūnus. Be to, linksma draugų kompanija suteikė daug smagių prisiminimų. Ateity tikrai pakartočiau. Arnas Ulozas, IIIa klasė