Ten, kur laisvė gyva: širdimi, žingsniu, balsu

Ten, kur laisvė gyva: širdimi, žingsniu, balsu

    Kovo 10-oji Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje buvo ypatinga diena. Tradicines pamokas pakeitė laisvės dvasia alsuojančios veiklos, kurias organizavo mokytojai, mokinių tėvai ir visa gimnazijos bendruomenė. Šią dieną, kai Lietuva jau 35 metus džiaugiasi nepriklausomybe, gimnazija virto kūrybingu ir gyvybingu laisvės bei vienybės šventės centru.

Rytas prasideda dainomis

    Diena prasidėjo šventiniu koncertu „Dainuoju Lietuvai“ (mokytojai Aurelija Matulevičiūtė ir Klaidas Kauneckas). Gimnazijos salė buvo pilna jaudulio – mokinių balsai skambėjo tarsi laisvės paukščiai, kylantys į dangų. Kiekviena daina, kiekvienas muzikinis akordas bylojo apie meilę Tėvynei ir pasididžiavimą savo kraštu.

Sportas – stiprybės ir vienybės simbolis

    Netrūko ir azartiškų sporto rungtynių. Krepšinio ir tinklinio turnyrai (mokytojai Neringa Gliebienė, Liudvika Tichonova, Darius Brokartas ir Ernestas Zakarevičius) tarp abiturientų ir mokyklos rinktinės sukėlė tikrą emocijų audrą. Kiekvienas taškas, kiekvienas sėkmingas perdavimas buvo lyg dar vienas laisvės lašas į mūsų nepriklausomybės taurę.

Pažinimo ir kūrybos džiaugsmas

    Gimnazijos erdvės virto dirbtuvėmis, kuriose kiekvienas galėjo atrasti save. Veikla „Muzikos instrumentų gamyba“ (mokytoja Aurelija Matulevičiūtė ) kvietė susikurti savo unikalius garsus, kurie, regis, įsijungė į bendrą laisvės simfoniją. Tuo tarpu „Tapyba ant akmens“ (mokytoja Loreta Makarevičienė) leido pajusti laikui nepavaldžią meno jėgą – kiekvienas akmuo tapo maža istorijos dalele, tarsi simbolizuojančia mūsų šalies tvirtumą.

    Mokiniai gilino savo žinias apie Lietuvą – veiklose „Noriu geriau pažinti Lietuvą“ ir „Ar tikrai pažįsti Lietuvą?“ (mokytojai Dalia Valikonienė, Sigita Misevičienė ir Deimantė Grilevičiūtė - Klincevičienė) jie atrado mažiau žinomus, bet reikšmingus faktus apie mūsų kraštą. Viktorinoje-protmūšyje (mokytoja Vidmantė Kalvaitienė) aistros virė ne mažiau nei sporto aikštelėje – čia nugalėjo tie, kurie žino, kodėl mūsų istorija verta didžiavimosi.

„Čiurlionio metai“ – kai menas ir technologijos susilieja

    Tarp daugybės įkvepiančių veiklų ypatinga vieta atiteko „Čiurlionio metai“ – kūrybinei erdvei, kurioje menas susitiko su moderniausiomis technologijomis. Šią veiklą vedė mokinių mamos – Liucija Laucienė ir Irena Poškienė, kurios ne tik įtraukė dalyvius į gilų Čiurlionio meno pasaulį, bet ir suteikė galimybę jį perkurti pasitelkiant dirbtinį intelektą. Veikla „Čiurlionio metai“ parodė, kad nepriklausomybė nėra vien istorinis faktas – tai ir mūsų gebėjimas laisvai kurti, interpretuoti, atrasti naujus būdus įprasminti savo kultūrą. Galbūt Čiurlionis, jei gyventų šiandien, pats eksperimentuotų su dirbtiniu intelektu, atrasdamas naujus meninius horizontus?

Urbanistiniame fone (gimnazijos) - gamtos kalba...

    Gyvenant sąsajoje su gamta, išjaučiant ją ir save kaip vientisą organizmą, kiekvienas rytas, nesvarbu, kaip gamta pasirenka, tampa žavingas ir išskirtinis. Kovo 10-oji – ne išimtis.

    Senovės žmonės suvokė save kaip bendros visumos, gamtos, sudedamąją dalį. Jie ieškojo simbolių gamtoje, bandė juos interpretuoti ir pavaizduoti grafiniais ženklais. Tai – seniausia, lakoniškiausia energijos ir informacijos išraiškos forma. Specifinis tokių simbolių poveikis yra susijęs su gamta, pasąmone, mintimi. Jie – gamtos ir paties žmogaus dalis. Visa tai, kas kasdieniška, simbolinėje terpėje atrodo stebuklinga. Senovės žmonės tai suvokė ir tuo tikėjo. O ar dabartinis jaunimas urbanistiniame fone girdi ir jaučia gamtą?..

    Vienas iš daugelio edukacinių užsiėmimų Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje buvo skirtas baltų simboliams. Praktinėje paskaitoje „Akmens užkalbėjimas“ dalyviai susipažino su senovės baltų simboliais ir jų pritaikymu. Pasitelkę simbolius, jie susidėliojo ant akmens savo laimės formulę – susikūrė sėkmės talismaną. Remiantis atsiliepimais apie šį užsiėmimą, drąsiai galima teigti, kad ir šiandien žmonėms gamta, jos kalba bei senolių palikti simboliai yra nesvetimi.

    Nesvarbu, jaunas ar senas – žmogus vis tiek glaudžiasi prie gamtos. Vieni vis dar jaučia ir girdi, ką ji šneka, kiti galbūt tik girdi tylius jos šnabždesius. Ji – šalia mūsų, mes esame jos dalis.

    Su švente!

Rasa Pavilionienė (mama, edukatorė)

Gamta ir paveldas – mūsų stiprybė

    Aktyvi gamtos mylėtojų grupė jungėsi prie veiklos „Nepriklausomi gamtos vaikai“ (mokytojos Lina Garčinskienė ir Loreta Krinickienė) – šie jaunieji gamtos sergėtojai kalbėjo apie tai, ką galime padaryti dėl savo aplinkos šiandien, kad rytoj galėtume didžiuotis švaria ir išsaugota Lietuva.

    „Parskrenda paukščiai“ (mokytoja Rasa Kondrotienė)– ši veikla kvietė stebėti, kaip pavasaris grąžina gyvybę į mūsų kraštą, kaip laisvės paukščiai kasmet sugrįžta į savo lizdus. Tai priminė ir mums – Lietuva yra mūsų lizdas, mūsų namai.

    Ne mažiau prasminga buvo diskusija „Trakai – yra kuo didžiuotis, ką saugoti ir ginti“. Čia mokiniai kartu su gimnazijos alumnu Žygimantu Jacevičium ir mokytojomis Sandra Valentiene bei Sandra Vankevičiene gvildeno mūsų miesto praeitį, kalbėjo apie atsakomybę išsaugoti tai, ką paveldėjome.

Laisvės paukštis – bendruomenės simbolis

    Nemažo dėmesio sulaukė simbolinė veikla „Paukštis laisvei“ (mokytojas Bronislavas Kieras) – kiekvienas dalyvis galėjo iš medžio sukurti savo laisvės paukštį - švilpuką. Jų garsai, tarsi mūsų nepriklausomybės dvasia, kilo į dangų, nešdami vienybės ir stiprybės žinutę.

Pažintis su TAJE (Trakų atviroji jaunimo erdvė), šventinių sausainių kepimas

    Kristina Urbienė ir 6c klasės mokinių mama supažindino mokinius su TAJE – vieta, kur jaunimas gali laisvai kurti, mokytis ir realizuoti savo idėjas. Užsiėmimo metu mokiniai ne tik sužinojo apie galimybes, kurias siūlo ši erdvė, bet ir praktiškai išbandė įvairias veiklas. Ši veikla paskatino moksleivius nebijoti būti aktyviais ir kurti ateitį savo rankomis.

    Ritos Aziulevičienės vedamas užsiėmimas subūrė mokinius į šiltą ir jaukią bendruomenės erdvę. Su meile minkoma tešla, formuojami sausainiai ir pasklidęs gardus vanilės kvapas priminė apie šventes, tradicijas ir bendrumo jausmą. Kiekvienas dalyvis galėjo ne tik kepti, bet ir dekoruoti savo sausainius. Šis užsiėmimas tapo puikiu priminimu, kad nepriklausomybė – tai ir mūsų kasdienybė, pilna mažų, bet svarbių ritualų, stiprinančių tautinę tapatybę. Nuošidus ačiū mokytojai Emilijai Lavrinovič už švnetinį - trispalvį pyragą. 

Etiudai Lietuvai ir Lietuva, būk laisva – stalo žaidimų erdvė bei Piešinys „Čia mano namai“

    Gintarės Padvelskienės vadovaujamoje veikloje scena virto gyva Lietuvos istorijos ir jausmų atspindžiu. Mokiniai turėjo galimybę kurti trumpus etiudus, perteikiančius skirtingus nepriklausomybės aspektus. Ši veikla priminė, kad teatras gali būti ne tik pramoga, bet ir galinga priemonė išreikšti tautinę savimonę bei istorines patirtis.

    Kristinos Kareivienės organizuota erdvė tapo vieta, kur žinios ir strategija susiliejo su pramoga. Dalyviai išbandė įvairius stalo žaidimus kurie lavino jų loginį mąstymą, komandinį darbą bei istorijos supratimą.

    Kūrybinėje veikloje piešinys ,,Čia mano namai" (mokytoja Asta Narušiavičienė) mokiniai išreiškė savo meilę Lietuvai. Ant didelio bendro plakato jie piešė tai, kas jiems reiškia namus Kiekviena piešinio detalė tapo unikaliu pasakojimu apie asmeninį ryšį su tėvyne. Veikla priminė, kad namai – ne tik pastatai ar kraštovaizdis, bet ir žmonės, prisiminimai bei laisvės jausmas, kurį nešamės savo širdyse.

Prisilietimas prie istorijos - Latviai ir lietuviai – Baltų palikuonys

    Veiklą vedė Rima Apele, Ieva Basevičienė ir Darius Dumčius, kurie kvietė mokinius pasinerti į baltų tautų istoriją. Diskutuota apie senąją baltų kultūrą, bendrus simbolius, mitologiją ir kalbų panašumus. Dalyviai aiškinosi, kaip šios dvi tautos išlaikė savo tapatybę, o taip pat tyrinėjo latvių ir lietuvių bendrą istoriją. Buvo pristatyti senoviniai baltų simboliai, simbolizuodami vienybę tarp kaimyninių tautų. Tai veikla kuri tapo tiltu tarp praeities ir dabarties, primindama, kad mūsų šaknys – bendros.

Technologijos ir tradicijos susitinka

    Tiems, kas mėgsta iššūkius ir logiką, buvo skirtas „Greitųjų šachmatų“ turnyras bei „Šaškių turnyras“ (mokytojai Ernestas Zakarevičius ir Ingrida Matijošaitytė). Čia protai dirbo taip pat intensyviai kaip ir sportininkų raumenys.

    Robotikos dirbtuvėse (mokytojos Marija Suščinskienė, Aneta Lysenko, Julija Lavrinovič)  dalyviai turėjo galimybę pritaikyti modernias technologijas – juk laisvė reiškia ir galimybę kurti ateitį. O stalo žaidimų erdvėje vyko smagūs išbandymai – nuo „Sukčių voratinklio“ iki sudėtingų piniginių galvosūkių.

Šventės kulminacija – bėgimas ir bendrystės akimirka

    Visos dienos veiklas vainikavo šventinis bėgimas „Nepriklausomybės harmonija“. Kiekvienas bėgantis bendruomenės narys simbolizavo mūsų šalies nueitą kelią – laisvės kelią, kuris ne visada buvo lengvas, bet kurį mes visi įveikėme drauge.

Po bėgimo gimnazijos kiemelyje įvyko šventinis susibūrimas. Mokytojai, mokiniai, tėvai ir visa bendruomenė drauge suvienijo balsus ir širdis, pajusdami, ką reiškia būti laisviems. Tai buvo akimirka, kai supratome – mūsų nepriklausomybė nėra tik datos kalendoriuje, tai mūsų kasdieniai darbai, mūsų bendrystė, mūsų tikėjimas ateitimi.

Padėka visiems dalyvavusiems

    Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija dėkoja kiekvienam mokiniui, mokytojui, tėveliui ir administracijos nariui, prisidėjusiam prie šios ypatingos dienos kūrimo. Kartu mes parodėme, kad laisvė – tai ne tik istorinis įvykis, bet ir mūsų kasdienis pasirinkimas.

    Tegul „Nepriklausomybės harmonija – 35 laisvo skrydžio metai“ įkvepia mus ir toliau skristi aukštyn, nešant Lietuvai dainą, stiprybę ir vienybę.