„Verknės ritmu – gimnazistų iššūkis upei“: Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinių patirtis, kurią prisimins ilgam

„Verknės ritmu – gimnazistų iššūkis upei“: Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinių patirtis, kurią prisimins ilgam

    2025 metų birželio 5–7 dienomis Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos 1a ir 8a klasių mokiniai, lydimi mokytojų Andriaus Stortos, Neringos Gliebienės, gimnazijos psichologo Tomo Tverijono bei tėvų – Daivos, Sergėjaus ir Artūro – išsiruošė į išskirtinę pažintinę-edukacinę kelionę „Verknės ritmu – gimnazistų iššūkis upei“. Tai buvo ne tik baidarių žygis, bet ir tikras išbandymas komandiniam darbui, fiziniam ištvermingumui ir asmeniniam augimui.

    Ši išvyka buvo orientuota į mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinių bei asmeninių kompetencijų ugdymą – žodžiais tai skamba formalokai, bet realybėje viskas virto tikra nuotykių ir išgyvenimų virtine.

Audros krikštas – pirmoji diena

    Dar tik pradėjus plaukti pirmąją dieną, orai ėmė keistis – dangų užtraukė debesys, pradėjo lyti, o netrukus horizonte sužibo pirmieji žaibai, paskui juos – kurtinantys griaustiniai. Po dviejų valandų plaukimo baidarėmis, keliautojai jau buvo įpratę prie lietaus, bet stiprėjantis vėjas ir žaibų šou danguje kėlė nerimą.

    Situacija virto ekstremalia: reikėjo greitai priimti sprendimą. Radę nedidelę salelę upėje, visa grupė nedelsdama išsilaipino. Improvizuotai pastatyta užuovėja nuo lietaus ir vėjo tapo tikru prieglobsčiu – vienu metu žaibai trenkė taip arti, kad smūgio banga sudrebino žemę. Tai buvo akimirka, kurią prisimins kiekvienas – šiek tiek bauginanti, tačiau labai suvienijusi.

    Vėliau, kai orai kiek pagerėjo, plaukimas tęsėsi. Keliautojus dar kartą „nuprausė“ antra liūtis, tačiau be žaibų – šį kartą tai jau buvo daugiau iššūkis nei pavojus. Dienos pabaigoje, pavargę, bet laimingi, visi atvyko į stovyklavietę. Šiluma ir komfortas – taip būtų galima apibūdinti pirmąją naktį: pirtis, karšta mėsa, žaidimai ir pokalbiai prie laužo užbaigė įtemptą dieną.

Ramiau, bet ne nuobodžiau – antroji diena

    Antroji diena pasižymėjo ramesniu oru, tačiau ne mažiau įspūdžių. Po audros Verknė tapo sraunesnė, tad plaukimas įgavo pagreitį. Keliautojai turėjo ne vieną progą išlipti iš baidarių ir jas tempti per užvartas. Viena baidarė net apvirto, bet viskas baigėsi laimingai – tokie incidentai tik sustiprino pasitikėjimą savimi ir vienas kitu.

    Vakare stovyklautojai pasiekė Pikelionių stovyklavietę. Čia laukė dar vienas šiltas vakaras – pirtis, maudynės upėje, dainos prie laužo. Šios akimirkos tapo tikru emociniu atokvėpiu – vieta, kur gimsta draugystės ir prasideda istorijos, kurias pasakoji dar ilgai.

Pabaiga – tik pradžia: trečioji diena

    Paskutinė žygio diena buvo trumpiausia distancijos prasme, bet tikriausiai įspūdingiausia gamtos grožiu. Saulėtekį pasitiko tik patys ištvermingiausi, kurie išlindo iš palapinių anksčiau už kitus ir pasinėrė į paukščių čiulbėjimo koncertą. Tądien Verknė atsiskleidė visa savo šlove: vingiai, siauri tarpeklių ruožai, stipri srovė, kuri vietomis priminė kalnų upę.

    Tai buvo tarsi finalinis akcentas – gamta tarsi dėkojo gimnazistams už drąsą, ištvermę ir susitelkimą.

    Ši edukacinė kelionė parodė, kad tikros pamokos vyksta ne tik klasėje. Kai kurie mokiniai pirmą kartą statėsi palapinę, kiti – pirmą kartą susikrovė žygiui reikalingą kuprinę. Visi, be išimties, išmoko pasirūpinti ne tik savimi, bet ir šalia esančiu.

    Ir svarbiausia – gimnazistai suprato, kad tik būdami kartu jie yra stiprūs. „Verknės ritmu“ tapo ne tik kelionės pavadinimu, bet ir simboliu – ritmu, kuriuo tą savaitgalį plazdėjo kiekvieno iš dalyvių širdis.

Kelionė baigėsi, tačiau noras keliauti – tik prasideda.

Vesta Maciulevičiūtė, 1a klasė:

„Norėčiau jums labai padėkoti už šią kelionę! Buvo tikrai nuostabu, ir visiškai nesigailiu, kad nusprendžiau prisijungti! Buvo labai smagu bendrauti su klasiokais, geriau vieni kitus pažinti ir patirti visa tai, apie ką anksčiau tik buvau girdėjusi. Džiaugiuosi, kad galėjau būti kartu, įveikti iššūkius ir patirti tiek daug naujo. Ši išvyka tikrai paliko daug gražių prisiminimų. Labai tikiuosi, kad tokių nuotykių dar bus daugiau! Ačiū jums visiems!“

Ugnė Zamblauskaitė, 1a klasė:

„Ačiū jums labai už ekskursiją! Buvo labai smagu – tiek nuotykių, tiek juoko! Nekantrauju sužinoti, kas mūsų visų dar laukia toliau!“ 

Justas Kazlauskas, 1a klasė:

„Kelionė buvo nuostabi – gaila, kad pasibaigė taip greitai. Nors pirmą dieną visi kiaurai sulyjome, man ji labai patiko. Tai buvo tikras nuotykis, kurio ilgai nepamiršiu!“