Gimnazijos mokytojų išvyka po Sūduvą

2022 metus  Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais. Ta proga Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos administracija, mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai rugpjūčio 29 d. vyko į šį istorija ir kultūra turtingą kraštą. Pirmąją darbo dieną mokytojai entuziastingai tarpusavyje dalijosi vasaros atostogų metu patirtais įspūdžiais, sukauptomis naujomis žiniomis, patirtimi.

Visų pirma, mokytojai aplankė Zyplių dvarą. Edukatorė informatyviai papasakojo apie ilgą, keletą kartų šeimininkus keitusio dvaro istoriją, jo savininkų puoselėtą dėmesį mokslui, ūkininkystei, gyvenimo ypatybes ir pasirinkimus, dvaro patalpose įrengtą galeriją.

Netrukus po to mokytojai vyko į XIX a. etnografinę suvalkiečio valstiečio sodybą, kurioje tarmiškai kalbanti edukatorė aprodė to meto lietuvio gyvenamąsias, ūkines patalpas (taip vadinamąją stubą, tvartą), papasakojo apie šeimų kūrimo motyvus, buities papročius, keletą kartų akcentavo lietuvių kalbos grožį, jos statusą, pabrėžė kaip vienos archaiškiausių tarp indoeuropiečių ir seniausių kalbų pasaulyje prasmę.  Čia buvo proga pasivaišinti lietuvišku tradiciniu patiekalu – šliurpiniu. Norėtųsi atkreipti dėmesį, jog visi išvykoje sutikti edukatoriai kalbėjo nuostabiai gražia suvalkiečių tarme.

Vėliau mokytojai aplankė dar vieną, gražiausiu Sūduvos krašte laikomą, Gelgaudiškio dvarą, čia oratorius, kalbantis garsiu ir aiškiu balsu, parodė  skirtingus dvaro kambarius, išsamiai papasakojo apie juose pastatytas krosnis ir jas puošiančius koklius. Gyvybingi pasakojimai padėjo puikiai įsivaizduoti dvarininkų ir jų svečių gyvenimą. Tačiau dar smagiau buvo, kai kita edukatorė pakvietė mokytojus, užsidėjusias XIX – XX a. pr. skrybėles ir cilindrus, sušokti pagal to meto klasikinę muziką.

Susipažinę su krašto kultūra, mokytojai turėjo progą pažinti Sūduvos krašto gamtą. Iš pradžių kolektyvas aplankė netoli sienos su Rusijos Federacija  stūksantį Sudargo piliakalnį, po to Vaiguvos upę – gatvę. Ši gatvė žymi tuo, jog tai bene vienintelis kelias pasiekti namus ten įsikūrusiems gyventojams. Mokytojai jautėsi įkvėpti, kadangi buvo proga pamatyti ir kartu pabūti gaivioje, žaliuojančioje lietuviškos gamtos apsuptyje.

Išvyka  patiko. Net ir užsitęsusi kiek ilgiau nei tikėtąsi (buvo parvykta tik vėlai vakare jau sutemus), buvo pasiekti prieš kelionę išsikelti tikslai – bendradarbiaujant, dalijantis patirtimi, pasiruošti naujiems mokslo metams, tarpusavyje pasisemti palaikymo, siekti sutarimo, bendrystės ir geros nuotaikos. Visos šios savybės yra būtinos dirbant darbą su jaunais žmonėmis, tokio sugrįžimo mokytojai jau labai laukia.

Belieka tikėtis, jog tokių turiningų, bendradarbiavimą ir tarpusavio bendravimą stiprinančių, taikingų išvykų bus proga įgyvendinti ir daugiau sumanynų bei iniciatyvų.