Paukščių simboliai Medininkų pilies erdvėse

Birželio 5 dieną Medininkų pilies ir paukščių sąsajų ieškojo Trakų Vytauto Didžiojo ir Lentvario
Motiejaus Šimelionio gimnazijų mokiniai, pedagogai ir Trakų istorijos muziejaus
muziejininkės... Rado.
...
Vietovė aplink Medininkus jau gilioje senovėje turėjo svarbų strateginį vaidmenį - per šias vietas
eina prekybiniai keliai į slavų žemes. Tad šiame krašte labai daug pilkapynų, buvusių
gyvenviečių pėdsakų, piliakalnių, buvusių jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. O šalia yra
aukščiausios Lietuvos vietos - Juozapinės ir Aukštojo kalvos. Nenuostabu, kad būtent čia iškilo
didžiausia Lietuvos pilis – Medininkų pilis.
Medininkų pilis yra tikrai įspūdingų matmenų - sienų perimetras yra virš pusės kilometro, plotis
- 2 hektarai, o su grioviais (jų buvo net 2) ir pylimais - net 6,5 hektaro! Kiekviename kampe
buvo po bokštą, išliko tik vienintelis iš keturių - aukščiausias, šiaurės-vakarinis (donžonas).
Penkiaaukščio bokšto aukštis siekia 30 metrų, ir iš apžvalginės aikštelės atsiveria nuostabūs
vaizdai. O dar, penktame bokšto aukšte buvo aptikta figūrinės sieninės tapybos fragmentų
(datuojamų XIV amžiumi), būtent šios patalpos atliko reprezentacinį vaidmenį - jame
apsistodavo kilmingieji didžiojo kunigaikščio svečiai. Pilies sienos buvo aukštos - siekė net 15
metrų, ir buvo beveik 2 metrų storio. Didelis pilies plotas leisdavo sutalpinti aplinkinius
gyventojus puolimo metu, kurie, be abejo, entuziastingai dalyvavo pilies gynime...
...
Paukščiai yra vieninteliai gyvūnai su plunksnomis, kurios išlaiko kūno šilumą ir yra reikšmingos
skraidymui. Paukščių sugebėjimas skraidyti priklauso nuo jų sparnų formos. Sparnai išlenkti
galuose ir plokšti prie pagrindo. Tokia forma vadinama aerodinaminiu paviršiumi. Lėktuvų
sparnai yra tokios pat konstrukcijos. Paukščiui skrendant, oras srūva virš sparno galo. Jis srūva
gana greitai, todėl sparną slegia nestipriai. Oras po sparnu spaudžia daug stipriau. Jis kelia sparną
aukštyn, atsiranda taip vadinama keliamoji jėga, todėl paukštis išsilaiko ore.
Uodegos plunksnos naudojamos vairavimui, pusiausvyrai ir stabdymui. Norėdami sumažinti
greitį ir nusileisti, jie padidina sparnų kampą, ir išskleidžia plunksnas. Tada oras praeina pro
sparnus ir po jais sumažėja keliamoji jėga. Sparnų plunksnos didžiausios. Kartą, ar du kartus per
metus jos iškrenta ir išdygsta naujos. Jos padeda paukščiui skristi. Dauguma paukščių keičia tik
kelias plunksnas, kad galėtų skraidyti.
Paukščiai įvairiais garsais ir giedojimu dažniausiai palaiko tarpusavio ryšius, vilioja kitos lyties
individą ar atbaido nuo perėjimo vietos konkurentą. Tokie garsai, ir taip pat sudėtingas
čiulbėjimas, dažniausiai paveldimi. Tačiau daugelio giesmininkų čiulbėjimui turi įtakos ir
pašaliniai garsai. Juos dar lizduose jaunikliai įsimena iš čiulbėjusių gentainių ar net kitų
paukščių.

...
Šiek tiek istorijos, šiek tiek biologijos, šiek tiek fizikos ir viską apjungiantis kūrybiškumas –
gavosi turininga ir prasminga išvyka.
Gražios vasaros.
Rasa Pavilionienė

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Edukacinio užsiėmimo (ekskursija + veikla) „Paukščio simbolis Medininkų pilies erdvėse“
akimirkų kronika/foto.