8a ir d klasių išvyka į MČTAU ir Tarptautinę Ukrainos mokyklą

2023 m. vasario 9 dieną 8a ir d klasių mokiniai lankėsi Medardo Čiobato Trečiojo Amžiaus Universitete (MČTAU) ir šalia įsikūrusioje Tarptautinėje Ukrainos mokykloje. Kodėl? Kaip?

Taigi, nuo pradžių. Pernai dar su buvusiais septintokais Trakų 700 gimtadienio proga kūrėme parodą ,,Lietuvos riteriai“, vėliau kiekvienas kūrėjas aprašė savo veikėją sendintame popieriuje, juos senoviniu būdu įrišome į odinę knygą. Riteriai ir dabar puikuojasi aktų salėje, o dalis jų iškeliavo į parodą MČTAU, su kuriais dalyvaujame projekte. Per MČTAU perdavėme ukrainiečiams mūsų gimnazijos mokinių ir mokytojų dovanotas kojines, nunertas Lietuvos ir Ukrainos vėliavėles. Ir dabar dovanų vežėme beveik 50 vienetų, Ia ir b klasių mokinių rankomis rištų apyrankių.

Darbų paroda visą mėnesį buvo eksponuojama MČTAU erdvėse. O šią dieną vykome į jos uždarymą. Mus labai šiltai priėmė ir senjorai, ir Ukrainos mokyklos atstovė. Rektorė Zita Žebrauskienė padėkojo gimnazijos mokytojams už pilietinį mokinių auklėjimą ir mokiniams - už patikusią jų darbų parodą. Vėliau susipažinome su ukrainiečių mokiniais, mokyklos direktore Olena Vnukovskaja, pavaduotoju Dariumi Matvieku, užsienio kalbų mokytoja Julija Pasynok. Jie papasakojo apie mokyklą, apie bendrus Ukrainos ir Lietuvos istorijos momentus.

Mokyklos mokinių prezidentas Oleksandras Kulikovas, charizmatiškas mokinių parlamento prezidentas, puikiai kalbantis lietuviškai, parodė mokyklą, papasakojo, kaip sekėsi įsikurti, kiek daug prie įsikūrimo, remonto prisidėjo patys mokytojai, tėvai, mokiniai, savanoriai. Be remėjų pagalbos pamokos vyktų tarp keturių sienų. Sužinojome, kad mokykloje mokosi beveik 800 I- III gimnazijos klasių mokinių, kad pamokos vyksta ukrainiečių kalba, bet vaikai mokosi ir lietuvių kalbos. Apsilankę lietuvių kalbos kabinete sužinojome, kad vyresniems mokiniams visai neblogai sekasi kalbėti lietuviškai, kad  Kalėdų proga pastatė trumpą spektakliuką lietuvių kalba pagal S. Neries eilėraštį ,,Senelės pasaka“. Oleksandras klausdamas, ,,kodėl mokomės lietuvių kalbos?, atsako: ,,todėl, kad gyvename čia, gerbiame šį kraštą ir turime mokėti kalbėti lietuviškai“. Apžiūrėjome dar pilnai neįrengtą mokinių parlamento kambarį. Nuliūdino, kad jaunesni mokiniai pietauja koridoriuje (trūksta patalpos valgyklai), kad tenka sportuoti koridoriuje. Širdį suspaudė, kai dar viename koridoriuje pamatėme ištemptus tinklus, kuriuos mokinės varstė baltomis ar chaki spalvos juostomis. ,,Jie gamina kamufliažinius maskuojamuosius tinklus, kuriuos siunčia į Ukrainą. Visi prisideda kaip gali“,- pasakė prezidentas. Kokie stiprūs žmonės ir kaip myli savo kraštą...

Mums visiems išvyka paliko didžiulį, neišdildomą įspūdį, norą bendrauti, pasikviesti juos į svečius.