Vytauto Didžiojo gimnazijos šventė

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje nuošė, nuskambėjo įspūdingos šventės- 35-ųjų vardo suteikimo gimnazijai sukakties garsai. Būta tą dieną sentimentų, alumnų rimties ir prisiminimų, jaunatvės priesaikos žodžių. Kas mums yra Vytautas? Ne vienas, ne keletas šventės  dalyvių to klausė mintyse. It atsakė, kad tai legendinė figūra, tai tautos didybės simbolis, Lietuvos vienytojas ir diplomatas. Taip, gyvenantys ir dirbantys Trakuose žino daugiau. Vytautas buvęs nepaprasto proto ir narsos. Vytautą galėtume lyginti su garsiausiais pasaulio valdovais.

Aktų salėje matome Vytauto Didžiojo paveikslą. Ką matome, žiūrėdami į jį, Vytautą? Patyrinėkime. Brangakmeniais nusėtas kailis, auksu inkrustuotas sėkmės kardas. Kieto plieno geležtė, šaltai balta. Didis. Juk jo valdymo metais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Todėl užsimerkime ir paskui  poetą kartokime žodžius:

,,Dega rūkas, tvojas saulė. Vėjas debesis gainioja.

Penkergė kunigaikštytė Ona tarp žirgų paikioja“.

Skaitantiems Edmundo Malūko knygą ,,Vytauto žemė“ galima parašyti daugiau. Ona , Vytauto žmona, visada su juo kalbėjo prieš mūšį, prieš planų kūrimą, prieš sprendimo priėmimą. Vytautas jos klausydavosi, bet nepaklausydavo. Užteko tik išgirsti iš jos lemtingus perspėjimus, jam to užtekdavo. Tik pokalbio. Straipsnio autorei teko skaityti istoriko Tomo Baranausko recenzijos dalį apie šį istorinį romaną. Ten irgi kalbama apie Onos lemtį Vytauto lemtyje. Kai jų dukra Sofija tekėjo už Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščio Vasilijaus, motina išlydėjo , laimino klausdama: ,, kada mes susitiksime , dukrele?“ Atsakymas : ,,manau, kad niekada“. ,,Vytauto žemėje“ teko skaityti ir įsiminti Vytauto ir Onos dialogą.

- Ir kodėl tu bemaž visada teisi?-

- Neklauskit moters. Nepasakys. Tu liepsnojantis deglas mano kelyje. Ir man to užtenka.

- Tada pasakyki: aš jau didis buvau, kokia mano lemtis?

- Visi  tavo didūs darbai pildysi tol, kol aš gyva būsiu, o kai numirsiu, tai, ko imsies, kris tau iš rankų ir išnyks visa, ką būsi nuveikęs“ .

Kodėl cituoju šią romano vietą? Kokią reikšmingą detalę miniu? Gerus ir prasmingus darbus kaip asociaciją su gerais gimnazistų darbais ir kaip Vytauto Didžiojo nuopelnus ir mastą. O žmona? Kas pasakytina apie ją iš šios rašytojo Edmundo Malūko romano citatos? Kad buvo solidi, išmintinga, žinojo gamtos jėgą, išmanė žolelių gydomąsias savybes, turėjo mistinių bei magiškų galių, galėjo numatyti ateitį.

Ir Vytauto Didžiojo gimnazija turi istoriją, jau perskaitėme, - ji skaičiuoja 35-ąsias vardo metines, 51 abiturientų laidą, didesnę nei 500 metų parapijos mokyklos įkūrimo ir tolesnio gyvavimo istoriją, mokyklos pastato istoriją, kuri skaičiuoja 5-ą dešimtį. Turime, turėjome tokių mokinių, tokių akimirkų ir tokių alumnų, kuriasi didžiuojamės, lengvai ir maloniai apie juos rašome, skaitome, skaitome, kai ir kiti apie juos parašo, pasako, netgi, kai tarstelna apie juos kontekstiniame pokalbyje. Šventėje faktus apie mūsų istoriją fiksavo mokinys- Domantas- metraštininkas. Alumnai garsina gimnazistus, Trakus, mus pačius, nes jų pasiekimai, darbai, išradimai įrašyti pažymiai liudija – čia būta, gyventa, mokytasi, siekta. Todėl ir sugrįžta jie, alumnai- buvę mūsų gimnazijos abiturientai į gimtąją mokyklą, ne tai pradžia, jaunystė, branda. Skaitykime alumnų sąrašą:

                     1. 1991 m. Jolanta Martyncevienė

2. 1992 m. Jūratė Švenčionytė

3. 1993 m. Nerija Gavrilovienė

4. 1994 m. Vilma Puišienė

5. 1995 m. Loreta Oliškevičienė

6. 1996 m. Aidas Kareiva

7. 1997 m. Kristina Serapinienė

8. 1998  m .Linas Karpičius

9. 1999 m. Vytautas Uldukis

10. 2000 m.  Aušrinė Lukošiūtė - Aleksandravičienė

11. 2001 m. Gerda Zaleckaitė - Žeromskienė

12. 2002 m. Rita Sadovskienė

13. 2003 m.  Asta Jakonienė

14. 2004 m. Antanas Ulčinas

15. 2005 m.  Dovilė Bagdanavičienė

16. 2006 m.  Bijana Jodis

17. 2007 m.  Vytautas Laniauskas

18. 2008 m. Ugnė Zalieckienė

19. 2009 m.  Diana Šustrova - Bukulčė

20. 2010 m.  Karolina Sokolovska

21. 2011 m.  Mantas Svečiulis

22. 2012 m.  Emilis Pavilionis

23. 2013 m.  Justina Bendinskytė

24. 2014 m.  Beata Rajeckaitė

25. 2015  m. Sonata Urbanavičiūtė

26. 2016  m. Agnė Rakovska

27. 2017 m.  Kotryna Mikiškaitė, Kipras Mikiška

28. 2018  m. Gabija Zdebskytė

29. 2019 m.  Ernestas Leškus

30. 2020 m.  Ugnius Liubinas

31. 2021 m. Matas Ruškevičius

32. 2022 m.  Karolina Urbanavičiūtė, Mantas Kanapickas

33. 2023 m. Žygimantas Jacevičius

34. 2024 m.  Nėja Babaliauskaitė

35. 2025 m.  Lukas Kosovskij.

Spalio 27 dieną alumnai dalyvavo protmūšyje istorijos, gimnazijos,  Trakų miesto temomis. Įdomius klausimus ruošė Vidmantė Kalvaitienė, geografijos mokytoja, Kristina Urbienė, istorijos mokytoja. Dalyviams teko atsakyti į išieškotus, retus, pagavius klausimus, pvz., apie sraunią upę, ištekančią iš Galvės ežero ir įtekančią į Nėries upę, apie karaimų ir totorių buvimą šalia, apie  kunigaikščius, rezidavusius Trakuose,  apie salų gausybę Galvės ežere ir pan.  

Koks esti, yra, buvo žmogus, aki gyvename jau daugiau nei 600 metų nuo jo gyvenamojo laikmečio. Kas pasakytina apie XII-XV amžių? Kokie buvo papročiai, senovinė kalba, ritualai, šventės? Truputėlį susigėstame, nes  didi istorija yra daugiasluoksnė, daugialypė. Bet mes savo   šiandienoje vis gręžiojamės atgal, į tuos senovinius laikus, į Vytauto Didžiojo asmenybę, valdymo laikus, pagaliau į portretą, į vardą. Buvome aktų salėje, vėlgi gręžiojamės į Vytauto Didžiojo parodą, nutapytą gimnazistų. Ir čia, mokinių darbuose, Vytautas visoks“ griežtas, rūstus, susikaupęs, valdingas, atkaklus. Kai ruošėmės šventei, kai planavome formatą, o ir turinį, išgryninome idėją - savaitę iki spalio 27 dienos daryti gerus darbus. Paskaitykime apie juos: mokiniai judėjo sportavo- geras darbas kūnui ir siekai, tvarkė gamtą, rūpinosi gyvūnais, darbavosi žirgyne, dovanojo šypsenas, lankė senelius, padėjo ligoninės skyriams, darželyje grimavo vaikus, vaišino keksiukais, kūrė knygų skirtukus, tvarkė Sūpynių parkelį.

Kodėl rašau apie tokį lyg ir nukrypimą nuo temos? Net nežinia. O pavyks sugrįžti į šias dienas ir parašyti šiuolaikiškai. Mes  su savo mokiniais, alumnais, tėvais susitinkame, bendraujame, nes už istorinių gimnazijos sienų taip stipriai, taip gaivališkai ir gyvastingai kvėpuoja XXI amžius. Džiaugiamės alumnų viešnage gimnazijoje, dėkojame  gimnazistams už priesaiką, planuojame naujus darbus ir susitikimus. Tie kiti susitikimai bus rajono konferencija apie įtrauktį ir lyderystę, tradicinis kalėdinis renginys.

Regina Bartusevičienė,

direktoriaus pavaduotoja ugdymui