Kalbų mokymo(si) inovacijų forumas LR Seime

Kalbų mokymo(si) inovacijų forumas LR Seime

      Forum: „Skaitmeninis raštingumas-kalbų mokymosi kokybės garantija“, įvykusiame LR seime 2023 m. vasario 2d., buvo dalinamasi gerąja patirtimi apie inovacijas kalbos mokymosi, skaitmenizacijos bei švietimo transformacijos procese. Vertingomis įžvalgomis dalinosi  Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės intelektualai, iškilūs politikai, švietimo politikos strategai, švietimo skaitmenizacijos proceso plėtotojai bei mokslininkai iš Italijos, Portugalijos, Sakartvelo bei kitų Lietuvos universitetų. Renginį moderavo VU filologijos fakulteto docentės dr. Loreta Chodzkienė, dr. Eglė Petronienė ir dr. Auksė Petruškevičiūtė, Seimo Ateities komiteto pirmininko, prof. Raimundo Lopatos patarėja. Šis forumas liudija, kokia svarbi yra kalba bei kokie esmingi, globalūs pokyčiai yra prasidėję kalbos mokymos(si) procese.

      Šio forumo architektė, LR prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė akcentavo kalbos vertę, švietimo technologijų bei skaitmeninio raštingumo svarbą. Ne vienas švietimo strategas minėjo skaitmeninę kompetenciją kaip aprėpiančią daugelį kitų dalykų bei kompetencijų. Prof. Inesa Šeškauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė pasidalino įžvalga, kad kalbos supynimas su technologijomis yra dabartis ir ateitis. O šiame procese didelis vaidmuo tenka pedagogams. Mokslininkė išsakė lūkestį, kad pedagogai dirbtų patraukliai ir prasmingai,  sudėtų rimtą turinį į technologijas. PIXEL švietimo agentūros prezidentė dr. Elisabetta Delle Donne  postulavo, kad užsienio kalbos ugdymo efektyvinimo svarbi prielaida yra gebėjimas įvertinti esančius skaitmeninius šaltinius, kurti ir skaitmeninti mokomuosius išteklius bei juos taikyti kalbos mokymo(si) procese.

     Apie švietimo skaitmenizacijos iššūkius ir aktualijas kalbėjo Šarūnas Diginaitis, „EdTech Lithuania“ asociacijos vadovas. Šarūnas Diginaitis iliustravo šiuolaikinių technologijų sukuriamų inovacijų reikšmingumą per paralelę su pirmosios spaustuvės (1440, Johannes Gutenberg press) atneštais pokyčiais. Subtiliai pajuokauta, kad gyvename labai įdomiais laikais. Technologijos tapo neatsiejama švietimo proceso dalimi, tačiau švietimas išlieka tarp mažiausiai skaitmenizuotų industrijų. Neabejotinai šioje srityje matoma didelių galimybių. EdTech paminėtas kaip galimybė padaryti proveržį Lietuvos švietimo sistemoje. Geriausiai įvertinti EdTech‘ai iš Baltijos ir Šiaurės šalių (2021): BitDegree, Turing College, Memby, Eduka, Poklet, Teachers Lead Tech. Anot „EdTech Lithuania“ vadovo, švietimas turi judėti kryptingai, o svarbiausi nariai šio proceso perspektyvoje yra mokiniai, mokytojai ir verslas. Buvo paminėta statistika, kad 65 % dabartinių pradinių klasių mokinių dirbs darbus, kurių dar nėra sukurta, o milijonai naujų su technologijomis susijusių darbo vietų bus sukurta per ateinančius 5 metus. Tai turėtų paskatinti technologinių priemonių prieinamumą ir inovacijų įaktyvinimą švietimo bendruomenėje.

    Forume buvo pristatytas inovatyvus tarptautinis projektas "QuILL - Kalbų mokymosi kokybė" (VU docentė,  dr. Loreta Chodzkienė) (https://quill.pixel-online.org/).

    Sudaroma galimybė naudotis ir dalintis vertingais intelektiniais projekto produktais:

18-os Europos šalių kalbų atviros prieigos mokymo išteklių duomenų bazė (368 ištekliai; https://quill.pixel-online.org/gp_teachingSources.php).  

e-Mokomasis paketas, skirtas  IT grįstų išteklių  kalboms mokyti identifikavimui, vartojimui ir kūrimui aukštojo mokslo institucijoje (https://quill.pixel-online.org/TP_Material.php).  

Publikacija „Skaitmeninio kalbų mokymo(si) galimybės aukštajame moksle. Gerosios praktikos gairės“ (https://quill.pixel-online.org/gp_publication.php). 

      Koks palankus laikas žymiems pokyčiams užsienio, o ypač anglų kalbos mokinių gebėjimų ugdymo procese. Juk skaitmeniniai ištekliai jau yra sukurti globaliai, instrumentai išbandyti, užsienio ekspertų patirties sklaida vyko ir vyksta, taikymo sėkmė ir proveržis pamatuojamas ir neabejotinas. Mokiniai naujoves priima noriai, yra atviri eksperimentuoti ir bendradarbiauti su mokytoju. Trakų regiono mokinių ir pedagogų  bendruomenė yra palankus sociumas tiek skaičiumi, tiek pasirengimu naudotis technologinėmis inovatyviomis priemonėmis tokiomis kaip hibridinės klasės techninė įranga, funkcionaliai veikiančiais planšetiniais kompiuteriais ar nešiojamais kompiuteriais,  mokiniui skirtomis ausinėmis. Minėtos priemonės yra esminės, leidžiančios personalizuoti ugdymą, siekti pažangos kalbos ugdyme(si) bei skaitmeninės kompetencijos taikymo mokymosi tikslais. Švietimo bendruomenės perspektyvumas  apibrėžtinas sukuriamomis bendradarbiavimo galimybėmis bei technologinių priemonių prieinamumu.  Gerosios patirties sklaida yra ypač vertinga,  žinant, kad III gimnazijos klasių mokinių 2024-2025 m. laukia žymiai sudėtingesnis anglų kalbos valstybinis egzaminas, kuris numatomas pagal UTA programas. Beje, stebint anglų kalbos mokymo(si) ateities perspektyvas universitetuose, turime pripažinti, kad studentai orientuosis į specialybės dalyko modulių studijavimą anglų ar kitomis užsienio kalbomis. Taigi, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopos tampa labiausiai atsakingos už mokinio užsienio kalbų valdymo kompetenciją, kuri ateities kartoms bus viena svarbiausių, prilygstanti skaitmeninei kompetencijai.

Dėkoju akademinei bendruomenei už pasidalinimą intelektiniais produktais ir švietimo inovacijų įžvalgomis.

 

 

 

Nuotraukos:
Vilniaus universiteto lektorė Hannah Shipman

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Naujienų archyvas