Gimnazijos bendruomenės kelionė į Lenkiją

Turbūt dažnas sutiktų, kad kelionėse mes galime pamatyti tikruosius žmonių veidus, pažinti šalia esančius, o taip pat ir save pačius. Birželio 1 – 5 dienomis įvykusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenės išvyka į Lenkiją keliavusiems suteikė daug naujos patirties ir įspūdžių.

Jau nuo 2019 metų Andriaus Stortos, fizikos mokytojo, plėtota idėja apsilankyti Lenkijoje buvo gyva visos pandemijos metu. Siekimas įgyvendinti kelionę buvo gyvas visus trejus metus, kai į savo buriamą kelionės komandą mokytojas Andrius pakvietė pakvietė kolegas – dalykininkus: Neringą Gliebienę, Rasą  Kondrotienę, Loretą Makarevičienę, Ingridą Matijošaitytę, Sigitą Misevičienę, Sigitą  Zaltienę ir Darių Dumčių. Nors kelionę planavo bei dalyvavo visi komandos nariai, didžiausią atsakomybę prisiėmė mokytojas Andrius – buvo kerinčiai žavu stebėti jo triūsą ieškant ir supažindinant mus, kolegas, su apgyvendinimo galimybėmis, numatytomis veiklomis, mokinių, norinčių vykti į kelionę paieška. Į pastarąją įsitraukus komandos dalyviams buvo pasiektas išties milžiniškas susidomėjusiųjų kelione skaičius – per 80 mokinių.

Kelionės organizatoriams (mokytojams ir kelionių agentūrai Reistour) bendradarbiaujant tarpusavyje ir kartu su mokiniais, buvo suderintas kelionės maršrutas: Trakai – Aušvico koncentracijos stovykla – Zakopanė – Energylandia nuotykių parkas Zatore – Varšuva – Trakai. Šių istoriškai ir kultūriškai svarbių objektų lankymas pasirinktas neatsitiktinai. Kiekvienas iš jų savotiškai papildė keliavusiųjų patirtį, savivoką ir, be abejo, liudijo apie sėkmingą gimnazijoje naudojamų mąstymo įpročių ugdymąsi.

Lankydamiesi A. Hitlerio vadovaujamų nacių įsteigtoje Aušvico koncentracijos stovykloje gimnazijos bendruomenės nariai (vyko ne tik mokiniai ir juos lydėję mokytojai, bet ir III gimnazijos klasių  6 a klasės mokinių tėvai) pademonstravimo didelę empatiją Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems žydams. Gidei pasakojant apie tragišką žydų lemtį kruvino konflikto metu  buvo galima matyti mokinių akis, pilnas vilties, geranoriškumo ir įsiklausymo. Gyvenant laisvoje šalyje ir plačiai girdinti ir stebint per įvairias žiniasklaidos priemones apie brutalią V. Putino pradėtą invaziją prieš laisvą ir nepriklausomą Ukrainos valstybę, buvo tiesiog sunku suvokti, kodėl pasaulyje tebesitęsia tokie bjaurūs, protu ir širdimi visiškai nesuvokiami dalykai, apie kuriuos, mokinių teigimu,  jie buvo skaitę ir nagrinėję tik istorijos vadovėliuose. Tačiau kraupi patirtis, akistata su neišvengiamybe labai suartina -  buvo galima matyti gimnazistų tarpusavio artumą, įsiklausymą.

Ne ką mažiau empatijos ir mąstymo drauge pareikalavo žygis į kalnus Zakopanėje, XIX a. antroje pusėje vis labiau išpopuliarėjusiame tarp Lenkijos turistų mieste, beje,  kurio architektūrą kūrė iš Lietuvos kilęs S. Vitkevičius. Gimnazijos mokiniai ir mokytojai pasiryžo tam, apie ką didžioji dalis iki tol  buvo tik įvaizdavusi -  atkaklumą-  mąstymo įprotį- vizualizuojančiuose darbuose – žygiuose į kalnus. Vertėtų pripažinti, kad šios veiklos metu buvau sužavėtas gimnazistų ištverme, kantrybe ir nuoseklumu. Per dvi dienas žygiuose po kalnus kai kurių mokinių nueita daugiau negu 35 kilometrai. Vertėtų suprasti, kad tokį atstumą net ir tiesiu keliu žingsniuojant galėtų būti didelis iššūkis mažai judraus jauno žmogaus gyvenime, kokį suformavo karantinas  ir po jo tebesitęsiantis laikotarpis. Todėl narsus žygiavimas ir minimalus arba visiškai nulinis mokinių nusiskundimų, pasipiktinimų  išsakymas aiškiai įrodė, jog tarp gimnazijos narių atkaklumas puikiai įvaldytas prkatikoje. Apie ,,gyvą" atkaklumą liudija ir užsibrėžti nauji tikslai – gimnazistai, stačiai akmenuotu keliu įkopę į 1500 metrų viršūnę, užsibrėžė  tikslą - ateityje kopti dar aukščiau –į Rysus, turinčius aukščiausios Lenkijos viršūnės statusą. Kelias iki jų -  dar papildomai 3,5 valandos. Telieka tikėtis, jog gimnazistų,  mokytojų ir  juos lydėjusių tėvelių ambicijos ateityje bus įgyvendintos.

Apsilankymas nuotykių parke „Energylandia“ pareikalavo turimų saugaus ir atsakingo elgesio įgyvendinimo praktikoje. Aukščio baimė kalnuose gali būti laikoma juokinga prieš tai, kai tenka suvokti, jog amerikietiškais kalneliais nusileisti pasiryžo net ir patys jauniausi gimnazijos nariai – penktokai. Ar prisimenate, kada paskutinį kartą jautėtės labai gerai, netgi daugiau nei labai gerai? Šie prisiminimai  lydėjo mane milžinišku greičiu skriejant amerikietiškais kalneliais, paisant  saugumo reikalavimų, stebint įvairias  spalvas, patiriant ekstremalių pokyčių. Šioje vietoje norėtųsi skirti atskirą padėką 7d klasės mokiniams, mano auklėtiniams, kurių fizikiniai skaičiavimai ir padrąsinantys žodžiai įkvėpė ne ką mažiau nei Ukrainos pergalė su nuostabiąja „Stefania“, prieš keletą savaičių įvykusiame tarptautiniame dainų konkurse. Galimybė pasirinkti – tai, kas liudija apie laisvo žmogaus prote ir kūne įsitvirtinusią atsakomybę, – kelionės metu buvo aiškiai pastebėta. Paklausius mokinių, ką ir kodėl jie pasirinktų ateityje, jeigu būtų organizuojama panaši kelionė? Atsakymas - trečia diena kalnuose ar nuotykių parkas.

Paskutinė diena mokyklos bendruomenei buvo istoriškai svarbi. Aplankytas Varšuvos miesto senamiestis: Karališka pilis, Turgaus aikštė, Barbakanas, žymioji undinėlės skulptūra ir kiti turtingą istoriją menantys paminklai. Mokiniai įgijos patirties ir įspūdžių širdžiai Aušvice, kūnui ir protui – kalnuose, ištvermei – nuotykių parke, gimnazijos bendruomenės nariai gavo naujų žinių išminčiai. Prieš vykdami į senamiestį apsilankėme katalikiškos bendruomenės mokykloje Szkoła Podstawowa nr 2 Przymierza Rodzin. Šioje mokykloje besimokantys vaikai paruošė itin gausų vaišių stalą, parodė mums, atvykusiems, savo renovuotas ugdymo įstaigos patalpas, bendravo tarpusavyje anglų, lenkų kalbomis, už gebėjimą komunikuoti keliomis kalbomis mūsų gimnazijos mokiniai  buvo pagirti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Dariaus Dumčiaus, straipsnio autoriaus, pastangomis, buvo pradėtas plėtoti, tikimasi, ilgalaikis bendravimas su jau minėta mokykla. Iš pastarosios gautas oficialus ir raštiškas kvietimas, iš mūsų gimnazijos įteikta speciali dovana su gimnazijos šūkiu „Mums pakeliui“ sutvirtino nuoseklaus ir būsiančio ilgalaikio bendradarbiavimo pirmuosius žingsnius. Čia vertėtų pridurti, kad išvykos metu numatytas ir būsimiems mokslo metams suplanuotas bendradarbiavimas su viešąja įstaiga „Nuoširdus rūpestis“.

Ko gero, kaip ir kiekvienoje kelionėje, būta ir iššūkių. Tačiau straipsnyje aptartas sėkmingas svarbių mąstymo įpročių taikymas praktikoje įrodo tai, kad tai tik dar labiau suartina ir sutelkia keliaujant bendro tikslo link. Taip pat liudija apie sėkmingą, veržlų ir perspektyvų visų gimnazijos bendruomenės narių pasirengimą planuojamai Mąstymo mokyklos akreditacijai. Reikėtų dar kartą ypatingai padėkoti mokiniams už drąsą ir ištvermę nuotykių ir įspūdžių pilname kelyje, tėveliams – už sutikimą ir pasitikėjimą mokytojais, prisiimant atsakomybę vaikais - didžiausiu turtu – gimnazijos administracijai už sudarytas sąlygas vykti, mokytojų komandai, kelionių gidėms, autobusų vairuotojams, lankytų vietų aptarnaujančiajam personalui ir, žinoma, tam nepažįstamajam, kurio šypsena dar labiau praskaidrino ir taip puikų orą.

Dalis atsiliepimų, gautų prabėgus tik kelioms akimirkoms po sugrįžimo į Trakus:

„Laba diena. Dėkoju už puikią išvyką. Dėkoju, kad organizuojate tokias išvykas. Egidijus grįžo pilnas įspūdžių. Ačiū."

Labai ačiū už nuostabią kelionę, už patirtus įspūdžius ir geras emocijas!!!“

„Labai ačiū Jums už šią įsimintiną kelionę vaikams.“

„Ačiū Jums už šias dienas,  pilnas įspūdžių!!“

„Ačiū Jums už šią įspūdingą kelionę.“

„Labai ačiū, Auklėtojau, už nuostabiai praleistą laiką ir įsimintinas akmirkas". 

„Abu mano vaikai grįžo euforijoje. Sakė, kad pati geriausia jų gyvenimo kelionė, kad nori dar į kalnus, bet yra vienas minusas,  – kodėl viskas taip greitai baigėsi... :"