Kompetencijų ugdymas Vilniaus miesto gatvėse, muziejuje ir kine

Kompetencijų ugdymas Vilniaus miesto gatvėse, muziejuje ir kine

“… turbūt taip tyčia padaryta, kad vis ieškotum tokio daikto ir todėl neieškotum ko kitko: meilės ar atsakymų, ar teisybės, ar laisvės”

R. Gavelis ,,Vilniaus pokeris”

    Argi gali žinių ištroškusi asmenybė neieškoti atsakymų? O ar gali pavargęs kūnas suteikti protui ramybę? Ar galima priklausyti grupei, bet kartu išlikti individualia asmenybe? Ar ,,įrėminimas” į socialines normas visuomet reiškia tvarką? Ar ... ?

    8a klasės mokiniai ir klasės vadovas Andrius Storta uždavė sau tokių klausimų. Tad atsakymų į šiuos klausimus paieškoje mums ,,padėjo” dar septintos klasės baigimo proga laimėtas prizas, kurį įsteigė gimnazijos direktorė Jolanta Martyncevienė. Laimėjusios klasės gavo puikią progą apsilankyti MO muziejuje bei Skalvijos kino centre. Laimėta dovana taip pat ,,padėjo” atsakyti į dar vieną klausimą: ,,Ar verta dalyvauti?”. Taip, dalyvavo ne visi mokiniai, dalis - susigėdo, kita dalis pasakė, kad ,,jiems neįdomu”. Tačiau likusi dalis mokinių liko stovėti iškėlusi galvas, nenuleidusi rankų - ji laimėjo. Laimėjo kelionę ne tik sau, bet visai klasei. Šis poelgis paskatino visą klasę suklusti, patikėti. Patikėti, jog tik komanda ir komandinis darbas yra ta jėga, kuri stumia mus į priekį. Tad rugsėjo 27 d. mes vėl patraukėme į kelią. Tradiciškai pasirinkome traukinį ir iš senosios sostinės išskubėjome į esamą. Oras mus lepino, bet jau toks šių metų rugsėjis, jis nuostabiai fantastiškas - vasariškas. O ko daugiau ir bereikia, kai gali lepintis gamtos teikiamomis Saulės voniomis, gaiviai keliauti ir pažinti Vilnių. 

    Atvykome šiek tiek anksčiau, nei buvome susiplanavę. Auklėtojas šįsyk buvo ,,negailestingas”, neleido keliauti plačiomis gatvėmis. Tikslas buvo apžiūrėti kuo daugiau Vilniaus senamiesčio, eiti ne ten, kur būriuojasi turistai, o ten, kur retas užklysta. Ir mes neapsigavome. Miestas išties pasakiškas, gatvelės siauros, šiek tiek priminė Italiją. Sienomis raitosi vijokliai, jos papuoštos freskomis. Idiliškas vaizdas, norisi sustoti ir likti. Bet laikas teka kaip upėje vanduo - tik viena kryptimi, jis vienintelis visų mūsų negaili. Taip jis veda mus tolyn, mes atsiduriame prie Lazdynu Pelėdos paminklo. Įsiamžiname su visa klase ir toliau keliaujame į tradicine tapusią vietą, - prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo. Čia stabtelime, išsirikiuojame ir nusifotografuojame atsiminimui. Toliau mūsų laukia Vilniaus rotušė, Vokiečių gatvė ir,  žiū, mes jau pasiekėme ir pirmąjį prizą - MO muziejų. 

    Muziejus atsinaujinęs, visos erdvės pasikeitusios, bandome atpažinti tą, ką matėme ne taip ir seniai, bet ne. Nerandame to, kas buvo, tuo ši vieta ir žavi, jog primena, kad džiaugtis reikia tuo, ką matai dabar, nes viskas taip laikina. Šio meto tema ,,Vilniaus pokeris” , ekspozicija kerinti, nekasdieniška, nuostabi. Be ekspozicijos pažinimo mes esame užsakę ir edukaciją ,,Kaip priklausyti grupei ir išlikti savimi?” 

    Edukacijoje kartu su edukatore-psichologe judėjome psichologinio ir emocinio savęs pažinimo link. Tai edukacija, skirta padėti mokiniams suvokti, kas aš esu šiame pasaulyje, kokios emocijos mane lydi, kaip aš gebu su jomis tvarkytis. Edukacijoje meno kūriniai tampa diskusijos vaizdine priemone. Sukurta  meninė distancija yra  kalbėjimo ir tyrinėjimo atskaita, padedančia suvokti ne visada paprastai ir lengvai reiškiamus dalykus, nes jie turi psichologinį krūvį.

   Edukacijoje mokomasi geriau pažinti save: charakterį, vertybes, jausmus, mokomasi reflektuoti savo būsenas. Taip pat stiprinami socialiniai emociniai įgūdžiai,, ugdoma tolerancija, mažinamas agresyvus elgesys. Mokomasi diskutuoti, dalintis nuomonėmis bei spręsti konfliktines situacijas, atsispirti impulsyviam elgesiui, suprasti savo elgesio pasekmes ir bendradarbiauti tarpusavyje. Meno kūriniai bei juose atspindimos temos padeda kelti klausimus, tyrinėti, eksperimentuoti, reflektuoti bei diskutuoti. Edukacijoje ugdomas kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas laisvai diskutuoti apie savo emocijas.” - Kaip priklausyti grupei ir išlikti savimi? - MO

    Ar radome atsakymų? Manome, kad ne. Kodėl? Todėl, kad atsakyti į klausimus - nėra galutinis mūsų tikslas, turi likti šiek tiek paslapties. Tai leis kelti ne tik likusius klausimus, bet ir naujus. Išeiname su dar viena R. Gavelio citata:,, Man nevalia apsigauti manant, jog kažkas „jau praėjo“, o kitkas dar tik „ateis“. Toks mąstymas griauna didžiojo VISA vienybę.

    Paliekame MO, jo erdves, vėl įsiliejame į Vilniaus gatvių šurmulį, mūsų fizinis indas sakosi, jog reikia papildyti jo energijos atsargas. Pasidaliname į grupeles ir kiekvienas pagal savo skonį renkasi pietus. Pasipildę energijos atsargas, siekiame savo antrojo prizo. Tai Skalvijos kino teatre užsakyta edukacija ,,Mokausi iš kino”ir filmo ,,Nenormali” peržiūra. 

    Filmas ne ,,holivudinė muilo opera”, tai išties rimtas, susimąstyti verčiantis kūrinys. kurį derėtų išvysti visiems paaugliams. Jame nagrinėjamos emocijų, jausmų, romantiškų ir šeimyninių santykių, asmens tapatumo, brendimo, psichinės sveikatos temos. Filmas prikausto nuo pirmųjų minučių. Verčia ieškoti detalių, nagrinėti veikėjų charakterius, jų kaukes. Pamatome ne vieną sceną iš savo gyvenimo. Suprantame, jog tai, ką matome, nėra išgalvota, jog tai, ką matome, gali nutikti ir mums ir, galiausiai, kaip elgtis tokiose situacijose. 

    Šiek tiek apie filmą. Frida pati pasirinko tapti klasės atsiskyrėle. Merginos bendraklasis Marius stengiasi būti geriausiu mokykloje. Kai Marius ir Frida gauna bendrą užduotį, vaikinui tai tampa dar viena proga parodyti savo šaunumą. Tačiau Fridai nereikia pagalbos iš „auksinio“ klasės berniuko. Bendravimas su Frida ir netikėtai užgimę jausmai Mariui tampa iššūkiu, suteikiančiu ne tik naujų patirčių, bet ir drąsos pažinti save.” - Nenormali - Mokausi iš kino (mokausiiskino.lt)

    Diskusijoje aptarėme pagrindinę filmo mintį, veikėjų charakterio savybes, jų klaidas, elgesį būnant vienoje ar kitoje situacijoje. Taip pat nemažai dėmesio skyrėme žodžio ,,autsaideris” prasmei, kalbėjome, kaip mes jį suvokiame, kodėl jį norima taip mums suformuoti, kodėl mus spraudžia į rėmus, bet nenorima suprasti, jog dauguma mokslo ir meno atstovų buvo ir yra savo srities ,,autsaideriai”, juk ,,out side"- tai būti už ribos, gal kartais reikia už jos atsidurti, kad pažvelgtum į viską kitaip. Juk grįžti atgal galima, sunkiau tam, kuris nuo pat pradžių yra “už ribos”. 

    Pasilikome ir čia šiek tiek paslapties. Tegul ne viskas lieka atsakyta. Juk taip gera, kai gali važiuoti namo ir dar sykį apmąstyti dienos įvykius, o namuose padiskutuoti su šeimos nariais viena ar kita tema. 

Ačiū keliavusiems mokiniams, gimnazijos direktorei  - už prizą.

Labai patiko tai, kad MO muziejuje viskas pasikeitė, atrodo, lyg kad būtų naujas muziejus, smagu buvo papietauti macdonalde, -viskas patiko. Gal galėjome  truputi daugiau turėti laiko centre” - Deimantė, 8a kl.

,,Kelionė buvo pasakiška. Muziejus atrodė kaip visiškai kitas muziejus, o filmas įdomus ir pamokantis” – Deimantas,  8a kl.

,,Šiandien mes su klase vykome į MO muziejų ir Skalvijos kino teatrą. Man labai patiko MO muziejus, jame aš pamačiau daug šiuolaikiškų meno kūriniu, kai kurie man , uvo įdomūs, gražūs, kai kurių meno kūrinių  nesupratau ir nežinojau, ką jais norėjo pasakyti menininkas. Kino teatre mes žiūrėjome filmą, man jis patiko. Jeigu būtų lietuviškas vertimas, tai būtų dar įdomiau žiūrėti. Ši diena man labai patiko, sužinojau ir pamačiau daug naujo❤” - Augustė, 8a kl.

,,Iš visos kelionės man įsimintiniausias buvo MO muziejus. Moderniojo meno įvairovė buvo didelė. Meno kūriniai slepia įvairių  emocijų “- Džiugė, 8a kl.

,,Filmas buvo pamokantis ir įdomus.  Muziejus labai nustebino savo menu."