Pažintinė mokinių kelionė Slovakijos Tatrų kalnuose

   Birželio 17-21 dienomis 8b, 8c, 8d, 6b, 7c, 1d ir 2a klasės mokiniai vyko į pažintinę kelionę į Tatrų kalnus Slovakijoje. Dvi dienas praleidome kelyje, tris dienas praleidome įstabioje gamtoje, žygiuodami, kopdami ir patirdami daug naujų įspūdžių.

   Yra sakoma, kai žmogus ieško dvasinės pilnatvės, eina į šventoves, o Tatrų kalnai yra vadinami „šventove su penkiais šimtais bokštų“. Patyrėme tokį gyvenimo momentą, kai į pasaulį žvelgi atsitraukęs nuo kasdienybės, atitrūkęs nuo savo įprastų patirčių. Žmogus tobulėja, kai peržengia savo komforto ribas, ši kelionė buvo už šių ribų. Patirtys kuria gyvenimą, ugdo vertybes, skatina svajoti ir pažinti pasaulį. Patyrėme daug. Kelionėje laikas ir erdvė kinta. Turime laiko gilesniam santykiui su savimi ir kitu, svajonėms ir pažinimui.  Kiekviena diena mūsų pažintinėje kelionėje buvo kupina vis naujų vietų, skonių, vaizdų ir patirčių.

   Pirmąją dieną Slovakijoje praleidome lankydamiesi Tatranska Lomnicka kurortiniame miestelyje, keltuvais kėlėmės į Skalnate Pleso 1751 m. aukštyje, kur atsivėrė nuostabi Aukštųjų Tatrų ir apylinkių panorama. Norintys galėjo keltuvais pakilti į Lomnicke Sedlo 2190 m. aukštyje. Pėsčiomis žygiavome kalnais, besigrožėdami atsiveriančiais vaizdais, įstabia gamta, grožėjomės Šaltosios Tekmės kriokliais lydimi malonių bei prasmingų pokalbių. Susipažinome ir su Slovakijos ir Aukštųjų Tatrų legendomis bei istorija, kaip pirmieji keliautojai įkūrė kalnų namelius (Chatas), kuriose ir dabar galima pajausti senąją dvasią, paragauti tradicinių Slovakiškų patiekalų, pailsėti bei sutikti kalnuose besidarbuojančius kalnų nešikus – šerpus. Šerpai kalnuose bene vieni svarbiausių žmonių, nes būtent jie į chatas atgabena maisto produktus ir kitas prekes. Dešimtis, o legendiniai šerpai, ir šimtus kilogramų produkcijos pristato ant savo pečių, keliaudami pėsčiomis. Kai kurie šerpai yra lydimi šunų , kad padėtų nuvaikyti Rudąsias Meškas, kurių populiacija šiose apylinkėse yra gerokai išaugusi. Po žygio kalnuose funikulieriumi nusileidome Stary Smokovec kurortiniame miestelyje. Vakare po daugybės įspūdžių atgavome jėgas  „Vrbovo“ terminiuose baseinuose po atviru dangumi.

   Antrąją dieną vykome į Pieninų nacionalinį parką, aplankėme paslaptingąjį Raunonąjį vienuolyną, kuris minimas jau nuo XIV amžiaus. Klausėmės istorijos apie vienuolyne gyvenusius vienuolius, jų misiją, gyvenimo būdą, nudirbtus darbus. Šiame vienuolyne gyveno skirtingi vienuolijų ordinai, vieni vienuoliai buvo uždari, davę tylos įžadus, kiti atviri žmonėms, visuomeniški. Vienuoliai čia išvertė pirmąjį slovakišką Biblijos leidimą, perrašinėjo knygas, o vėliau buvo įkurta ir garsi vaistinė, į kurią atvykdavo žmonės ir iš tolimų apylinkių įsigyti gydomųjų žolelių. Jų įsigijome ir mes. Vakare degustavome žolelių arbatas, atgavome jėgas ir pastiprinome sveikatą. Po ramaus pasivaikščiojimo po senojo vienuolyno erdves plaukėme 11 km Dunajeco upe. Mus lydėjo nuostabūs vaizdai ir puikūs pasakojimai apie senas legendas.  Kartais žmonės svajoja pabuvoti vienu metu dviejose vietose ir daugelis mano, kad tai neįmanoma, tačiau plaukdami Dunojecaus upe mes vienu metu buvome ir Lenkijoje, ir Slovakijoje, mat upės vidurys yra šių dviejų valstybių siena. Plaukdami sutikome ne tik Slovakiją ir Lenkiją lankančius turistus, bet ir vietinius gyventojus: jauną lapiuką, atpėgusį prie upės atsigaivinti, daugybę ančių šeimynų, lydėjusių mus upe, gervę, kuri stebėjo mūsų kelionę, matėme net Juodąjį Gandrą, kuris, regis, visiškai nekreipia dėmesio į jokius turistus, ramiai užsiėmęs savais reikalais vaikštinėjo upės seklumoje. Po gaivaus pasiplaukiojimo turėjome laisvo laiko pėsčiomis ir dviračiais pasižvalgyti po regioninį parką Slovakijoje ir Lenkijoje. Atkakliausi persikėlė keltu ir kopė į kalną pasigrožėti atsiveriančia panorama.

   Trečiąją dieną Slovakijoje vykome į Belianska stalaktitų-stalagmitų urvus. Susipažinome su nuostabiu požeminiu pasauliu, kurį gamta kūrė šimtmečius. Klausėmės lašelių simfonijos urvų gilumoje ir grožėjomės jų sukurtomis skulptūromis, kurių autorius – šimtmečiai kantrios gamtos tekmės. Po pasivaikščiojimo urvuose vykome į Aukštųjų Tatrų miestelį Štrebsko Pleso. Lankėme įspūdingą Stok krioklį, Štrebsko Pleso ežerą ir nepraleidome progos įveikti kelio iki Predne Solisko viršukalnės 2117 m. aukštyje, iš kur, rodos, atsivėrė visas pasaulis.

   Kai stovi viršukalnėje, aplanko jausmas, kad visas pasaulis priklauso tau ir kad nieko nėra neįmanomo. Šį potyrį išsaugojome savo širdyse ir parsivežėme į savo kasdienybę, kartu su susitiprėjusia draugyste, pasitikėjimu, įveiktomis baimėmis, naujomis žiniomis ir patirtimis bei daugybę įspūdžių, kuriais dar ilgai dalinsimės su draugais.

Kelionė labai patiko, kalnų grožis atima žadą. Vaizdas iš viršaus nepakartojamas - nesibaigiančios eglių viršūnės, kiti kalnai ir nedideli nameliai tarp debesų primena tapytą paveikslą. Plaukdami upe stebėjome aplink esančią gamtą – tankius miškus, stačius uolėtus kalnus ir žaliuojančias pievas. Vandens tėkmė kartais būdavo rami, leidžianti mums mėgautis kraštovaizdžiu ir šnekučiuotis, o kartais sraunūs upės ruožai suteikdavo adrenalino ir azarto. Patiko vakarais žaisti su klasiokais, taip pat labai patiko kartu gaminti ir valgyti. (Reda 8b kl.)

Šioje kelionėje didžiausią įspūdį man paliko kalnai, jų viršūnės bei tekančios upės. (Smiltė 6b kl.)

Ši kelionė privertė mus palikti mūsų komforto zonas ir priimti naujų iššūkių.  Man ši kelionė liks atmintyje amžinai, nes vaizdų, kuriuos matėme, kasdien tikrai neišvysi. Ši kelionė mūsų klasę dar labiau suvienijo, visi telkėmės į vieną tikslą palaikydami vieni kitus bei kartu leidome laiką vakarais, gamindami vakarienę. Kelionės metu kalnuose aš pajutau ramybę, dėl to, grįždamas namo, tikrai neliūdėjau. (Vakaris 8b kl.)

Kelionė buvo gausi įstabių momentų. Pasiekėme tris Tatrų viršūnes, nuo kurių atsivėrė nuostabus vaizdas į miesto/kalnų panoramas. Lankėmės kalnų chatose, matėme šerfus, be galo buvo įdomu pamatyti jų kasdienybę. Taip pat plaukėme plaustu Dunojeco upe. Nekasdienis jausmas,  - kai įplauki tai į Lenkijos teritoriją, tai į Slovakijos. Kelionė buvo gausi nepamirštamų momentų. (Evita 8c kl.)

Mūsų kelionė į Slovakiją buvo labai įdomi. Važiavome į kalnus, kuriais grožėjomės iš funikulieriaus. Po to kopėme pėsčiomis, tyrinėjome vietoves. Vėliau aplankėme termininius baseinus su sveikais mineralais. Buvome vienuolyne ir plaukėme plaustu, vaikščiojome palei Dunojeco upę, braidėme joje ir apsilankėme nacionaliniame parke. Buvome uolose, nors fotografuoti nebuvo galima, bet įspūdžių pakako. Ši kelionė buvo puiki ir kupina nuotykių. (Olivija 6b kl.)

Kelionė į Slovakiją man labai patiko. Pirmą kartą buvau kalnuose, Tatruose. Mačiau pilną nuostabių kraštovaizdžių, gerai leidau laiką su draugais, sužinojau šiek tiek slovakiškų žodžių ir šios šalies istorijos pasakojimų. Į kelionę važiavo linksma kompanija bei rūpestingi mokytojai. Ačiū jums labai už gražius prisiminimus. (Atėnė 6b kl.)