Trečių klasių kelionė į Kuršių Neriją

  • Paskelbta: 2021-10-25
  • Kategorija: Renginiai

Kuršių nerija -  tai  viena iš gražiausių Lietuvos vietų, kurią spalio 21-22 d. aplankė III gimnazijos klasių mokiniai kartu su klasių vadovėmis Dalia  Bartkiene, Loreta  Krinickiene ir Dovile Žigiene.  Iš Klaipėdos Naujojoje perkėloje keltu persikėlėme į  Smiltynę ir kelionę pradėjome nuo Juodkrantės, tai antra pagal dydį Kuršių nerijos gyvenvietė. Juodkrantė – jauki gyvenvietė, įsikūrusi gamtos apsuptyje, tai -  istorinis-urbanistinis draustinis. Nuo senų laikų ši vietovė garsėja ne tik kaip žvejų kaimelis, bet ir kaip poilsio oazė ramybės išsiilgusiems žmonėms. Čia matėme krūmais ir medžiais apaugusią kopą, vadinamą Raganų kalnu, kur sustatytos medinės skulptūros, o ant jų galima užsilipti, pasisupti, pažaisti. Užsukome į apžvalgos aikštelę,  kur atsiveria kormoranų sunaikinta Juodkrantės sengirė. Dabartiniu metu kormoranai yra gana įprasti paukščiai, o jų gausumas mariose nuolat didėja. Vietiniai žvejai bei miškininkai yra nepatenkinti dėl minėtųjų paukščių daromos žalos. Matėme vieną įspūdingiausių Kuršių nerijos vietų – Mirusias kopas. Jos taip pavadintos todėl, kad kadaise po savimi palaidojo (užpustė smėliu) net keletą gyvenviečių.

Pasiekę Nidą – didžiausią ir populiariausią Kuršių nerijos gyvenvietę, Gintaro galerijos-muziejaus įsikūrusiose Karališkosiose dirbtuvėlėse dalyvavome gintaro apdorojimo pamokoje. Užsiėmimo metu išmokome apdoroti gintarą ir, išsirinkę sau patinkantį gintaro gabalėlį, pavertėme dailiu,  laimę nešančiu amuletu - stiprybės suteikiančiu talismanu.

Jūros vėtra mūsų neišgąsdino ir pasigrožėti Kuršių Nerija pasiryžome  ne tik iš sausumos, bet ir iš marių pusės! Susėdome į laivelį „Austėja“ ir vos tik pradėjome judėti šiuo nuostabiu gamtos kampeliu – negalėjome  ramiai pasėdėti, kadangi norėjosi viską fiksuoti akimis. Plaukėme arti Parnidžio ir Didžiosios kopos, siekėme vandens sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi. Apsisukę grįšime į Nidą ir dar nukeliavome į Parnidžio kopą, kur įrengtas saulės laikrodis. Astronominiu požiūriu tai ideali ir vienintelė saulės laikrodžiui tinkama vieta Lietuvoje, nes joje atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Šioje vietoje galite pamatyti kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta.

Kitą dieną pasivaikščiojome po Klaipėdos senamiestį, o vėliau vykome į Šlikius - Vinetų kaimą, gyvosios Amerikos indėnų istorijos muziejų po atviru dangumi, kur dalyvavome edukacinėje kultūrinėje  programoje „Indėnų būgnų ir dainų ratas“. Nepamiršome užsukti ir į  Kretingos dvarą, kuris  žinomas nuo XVI amžiaus. 1875 metais grafas Juozapas  Tiškevičius  nupirko šį dvarą, rekonstravo rūmus ir pastatė oranžeriją. Kas norėjo, galėjo pasigrožėti dvaro ekspozicijomis ir rekonstruotu Žiemos sodu, kuriame 693,16 kv. m. plote auga daugiau kaip 170 rūšių apie 5000 vnt. augalų.

Išvykome kupini lūkesčių, praturtėjome  žiniomis apie Kuršių nerijos istoriją, grožėjomės Lietuvos pajūrio kraštovaizdžiu,  auksinio rudens peizažais, širdis džiaugėsi bendryste ir puikia kompanija.

 

Dalia Bartkienė, Loreta Krinickienė, Dovilė Žigienė, klasių vadovės

Autorius:
D. Bartkienė, L. Krinickienė ir D. Žigienė.

Nuotraukos:
Dovilė Žigienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos