Dvyliktokų edukacinė išvyka į Lenkiją.

  • Paskelbta: 2022-04-25
  • Kategorija: Renginiai

Autobusui išriedėjus link šio svarbaus kultūrinio centro, kelias valandas sėdėjome ,,prilipę"  prie sėdynių, nekantriai laukdami pirmojo objekto. Štai pirma stotelė - Ikonų muziejus ir greta stovintis Supraslio vienuolynas. Apsilankę vienuolyne, likome sužavėti jo svarbiausios dalies - cerkvės architektūra - bei įvairiais raštais ir piešiniais išdailintomis sienomis ir lubomis. Mums nusišypsojo sėkmė - tai proga ,,gyvai" dalyvauti šventose stačiatikių mišiose, skirtose paminėti pagrindinę vienuolyno šventę - Dievo Motinos Apsireiškimą. Vėliau pasukome į  Ikonų muziejų, kuriame saugoma apie 1200 įvairiausių ikonų bei freskų, vaikštčiojome įdomaus stiliaus koridoriukais nuo salės iki salės blankioje šviesoje, gėrėjomės leistinais eksponatais , o jų buvo tik keli šimtai.

Kita stotelė - jau pati Balstogė. Žinoma, iki skanių pietų viešbutyje  mūsų dar laukė ir informatyvi ekskursija po miesto centrą, charizmatiška gidė vedžiojo mus po įvairius religinius architektūrinius paminklus: Balstogės katedrą baziliką, „suklijuotą“ iš dviejų skirtingų stilių bažnyčių – renesanso ir neogotikos, Šv. Nikolajaus soborą bei įspūdingo dydžio  ant kalno stūksančią Šv. Roko bažnyčią. Na,  ir, žinoma,  pasivaikščiojome po pačią Rotušės aikštę bei miesto širdį ir pasididžiavimą – Branickių rūmus, kuriuose šiuo metu yra įsikūręs Balstogės universiteto medicinos fakultetas, tad apžiūrėjome tik aptuštėjusius rūmų sodus.

Balstogė (arba Bialystokas) – tai daugiatautis, giliomis istorijoms apipintas, sparčiai augantis miestas, žavintis savo praeitimi, architektūra, tautinėmis tradicijomis ir kultūra. Įdomus faktas, jog Balstogė buvo įkurta prieš šimtus metų, kad taptų svarbiu didžiausios Lenkijos vaivadijos – Palenkės- centru, tačiau šiais laikais šis miestas reprezentuoja save jau kaip ir studentų miestą, siūlantį itin platų studijų pasirinkimą aukštosiose mokyklose. Todėl jaunimo grupių miesto gatvėse, baruose ir restoranuose,  ko gero,  neįmanoma nepastebėti. Taip pat istorijos šaltiniuose minima, jog miestas turėjęs glaudžius ryšius ir su Lietuvos Didžiąją kunigaikštyste, nes jo įkūrimo data siejama ir su laikotarpiu, kada  miestas ir jo apylinkės nuo XIII iki XVI a. priklausė Trakų vaivadijai. Tad nenuostabu, jog greta Balstogės gyveno ir tokie LDK valdovai kaip Žygimantas Senasis ir jo sūnus Žygimantas Augustas  bei kiti Jogailaičių dinastijos atstovai.

Taigi,  kitą kelionės dieną, jau palikę praeity kalbas apie religiją ir perėję prie istorijos, mūsų laukė dar dvi įdomios vietos. Skubiai išsiruošėme į netoliese esantį Sibiro muziejų. Šis muziejus yra ypatingas tuo, jog yra pats ,,šviežiausias" iš visų kelionėje lankytų objektų, nes skaičiuoja dar tik kelis mėnesius nuo „gimimo“, tačiau yra įspūdingas.  Inovatyvus, modernus, dar dažais kvepiantis muziejus, jame buvo lietuviškai kalbantis audiogidas, jis supažindino mus su įvairiomis ekspozicijomis tremties tema. Baugi atmosfera, fone girdint vaikų verksmą ir įvairius balsus, kelė keistų jausmų, privertė rimtai susimąstyti.

Judėdami link Lietuvos pakeliui užsukome į dar vieną itin svarbią vietą – Tikocino pilį, tai buvo paskutinė ekskursija.  Objektas ypatingas tuo, jog yra susijęs su Vytauto Didžiojo valdymo aikotarpiu, čia gyveno jau minėti Žygimantas Senasis ir jo tėvas bei vaikai, Tikocino miestelyje lankydavosi Steponas Batoras, Zigmantas Vaza ir t.t.

Taigi šie minėti faktai – tik dalis visos kelionės į Balstogę informacijos. Džiugu, jog išvykus turėjome galimybę pasisemti naujų žinių, kitaip tariant – patobulėti  bei smagiai praleisti laiką kartu su  besišypsančiais bendraamžiais ir mokytojais.

Autorius:
4c klasės mokinė Austėja Albertavičiūtė

Nuotraukos:
Fizinio ugdymo mokytoja Liudvika Tichonova

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos