Kai raketos neša svajones: Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos gimnazistų kelionė į kosmoso slėpinius

Kai raketos neša svajones: Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos gimnazistų kelionė į kosmoso slėpinius

    2025 m. gegužės 20-osios rytas pabudo nepaprastas. Saulė, rodos, lėtai kilusi virš Trakų ežerų, žvelgė į jaunus protus, pasiruošusius kilti aukščiau debesų — pažodžiui. Tądien Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos 3a, 3b, 3c ir 4b klasių mokiniai, vedami fizikos mokytojo Andriaus Stortos, dalyvavo projekte „CanSat“, kurį organizavo Inovacijų agentūra kartu su Lietuvos etnokosmologijos muziejumi, Kauno technologijos universitetu, „Vilnius Tech“ bei Europos kosmoso agentūra.

    Komanda, pasivadinusi #VAKOKIA, tapo mažaisiais kosmoso užkariautojais. Šeši mokiniai – Armandas Grinkevičius, Vytis Kazlauskas, Oleksandra Kabachenko, Kipras Pukalsas, Kornelija Bendinskytė ir Tauras Kurlinkus – susivienijo bendram tikslui: sukurti, išbandyti ir paleisti miniatiūrinį palydovą, vadinamą CanSat. Tai lyg miniatiūrinis kosmoso kūrinys, kurį galima sutalpinti į skardinę – tačiau kiek daug proto, širdies ir išmonės reikia norint, kad tas „mažas pasaulis“ skristų ir veiktų!

    CanSat – tai ne žaislas, tai kosmoso modelis delne. Jis turi atlikti visas realaus palydovo funkcijas: stebėti temperatūrą, slėgį, aukštį, poziciją, o surinktus duomenis siųsti radijo ryšiu į žemę. Gimnazistų kurtame palydove buvo integruotas barometrinis aukščio jutiklis, termometras, GPS modulis, bei siųstuvas, kuris siuntė telemetrijos duomenis į komandai priklausantį žemės imtuvą. Kaip pabrėžė Armandas: „Buvau sužavėtas sklandžiu radijo veikimu. Smagu, jog prieš paleidimą spėjau atlikti patobulinimą – 3D žemėlapį.“ Tai ne tik papildomas priedas – tai žingsnis į profesionalią duomenų vizualizaciją, leidžianti komandai matyti savo palydovo kelionę trimatėje erdvėje.

    Didelį iššūkį kėlė parašiuto kūrimas – juk nusileidimo greitis turi būti tiksliai apskaičiuotas, kad nesugadintų nei jutiklių, nei korpuso. Kornelija prisimena „Nors atrodė, kad parašiutas nėra pats sunkiausias darbas, bet tikrai pavyko ne iš pirmo karto padaryti jį.“

    Palydovo svoris turėjo tilpti į 300–350 gramų ribas, o konstrukcija – būti pakankamai stipri atlaikyti pakilimą raketa ir nusileidimą parašiutu. Tai buvo ir inžinerinis, ir fizikinis, ir kūrybinis iššūkis viename. Mokiniai, savarankiškai susipažinę su mikrovaldikliais (pvz., „Arduino Nano“), programavo jutiklių duomenų surinkimą, GPS sekimą ir radijo perdavimą – lyg rašytų muziką, kurios natomis tapo elektroniniai impulsai.

    Tą rytą, kai autobuso galinė lingė lūžo pusiau netoli Molėtų aerodromo, mokiniai pirmiausia susidūrė su paprastos fizikos dėsnių iššūkiais – ne laboratorijoje, o realybėje. Bet kaip sakė Albertas Einsteinas: „Gyvenimas – tai kaip važiuoti dviračiu. Norint išlaikyti pusiausvyrą, reikia judėti pirmyn.“ Ir jie važiavo – ne tik autobusu, bet ir idėjomis, žiniomis bei drąsa.

    Nors vėjas vėliau smarkiai sustiprėjo iki 12–14 m/s, tai neatbaidė jaunųjų inžinierių. Raketa-nešėja pakėlė jų CanSat’ą į vieno kilometro aukštį – tai ne tik fizinis skrydis, bet ir simbolinis žingsnis link mokslo pažinimo, link svajonių. Komandos nariai sekė palydovą per žiūronus, GPS prietaisus, o kai signalas paslėpė trajektorijos galą, jie – lyg kosminiai archeologai – pėsčiomis įveikė 1,5 km per pievas ir miškus. Palydovas rastas – vos per žingsnį nuo pelkės.

    Šiais metais prizinių vietų nepavyko pelnyti, bet jų laimėjimas daugiau nei medalis, taurė ar kt.: žinias, patirtį, komandinę dvasią ir – kaip sakytų senovės išminčiai – žvilgsnį už horizonto ribų. O simbolinė dovana – apsilankymas Lietuvos etnokosmologijos muziejuje – taps dar viena kosminės kelionės stotele.

    Didelis AČIŪ skamba iš kiekvieno komandos nario lūpų – projekto organizatoriams, remėjui Vladui Lašui, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriui Linui Šmigelskui, „Vilnius Tech“ profesoriui Raimondui Pomarnacki bei visiems, kurie padėjo šiai svajonei skristi.

    Kosmosas prasideda ne tik raketose, bet ir mūsų mintyse. Ir šių jaunųjų mokslininkų galvose – jis jau platus, beribis ir įkvepiantis.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšomis.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.