Dalyvavimas konferencijoje EUROCLIO

    Balandžio 3 – 5 dienomis turėjau galimybę dalyvauti tarptautinėje istorijos mokytojų konferencijoje „Euroclio“, kuri vyko Slovakijos sostinėje Bratislavoje. Apie ją sužinojau iš savo bičiulio, Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos mokytojo  Antano Jonušo. Jo pasakojimų įkvėptas, sutikau šiais metais vykti drauge.

   Euroclio – tai tarptautinė istorijos mokytojų bendruomenė, vienijanti specialistus iš Europos ir kitų pasaulio šalių. Šiais metais konferencijos, kurioje dalyvavo virš 300 dalyvių, tema buvo dėsningumai istorijoje. Teko dalyvauti įvairiose veiklose, taip pat ir kituose užsiėmimuose bei edukacijose. Buvo labai gera ir smagu būti tarp istorijos entuziastų, siūlančių inovatyvių istorijos ugdymo sprendimų, kartu ieškančių idėjų, metodų, kaip istorijos pamokas aktualizuoti, priartinti prie mokinių patirties ir susieti su šios dienos realijomis.

   Konferencija prasidėjo nuo Sam Wineburg (garsaus istorijos mokyme besispecializuojančio Stanfordo universiteto profesoriaus) paskaitos. Tyrėjas pristatė, kaip dirbtinį intelektą panaudoti istorijos mokymesi. Vėliau dirbome grupėse ir ieškojome dėsningumų istorijoje, aptarėme, kaip dėsningumų ieškoti kartu su mokiniais ir kokius klausimus kelti. Pastarieji du užsiėmimai, kaip ir dar keletas kitų, buvo bendri visiems konferencijos dalyviams, kitus, pagal savo poreikius, rinkomės patys.

Norėčiau išskirti keletą jų ir paminėti, ką iš jų išmokau, sužinojau ar kur sustiprinau žinias ir įgūdžius:

·         Užsiėmime apie dirbtinį intelektą, mokėmės, kaip įveiklinti dirbtinį intelektą, siekiant gauti tikslesnių rezultatų;

·         Empatijos ugdymo dirbtuvėse dar kartą įsitikinome, koks svarbus yra tikras, nuoširdus pokalbis su kitu žmogumi, pradedant vaiku, baigiant bet kuriuo suaugusiu, siekiant geriau suprasti, atjausti ir užmegzti santykį, kurio egzistavimas leidžia pasiekti geresnių mokymosi rezultatų ir didinti empatiją pažeidžiamoms grupėms;

·         Žaidimų ir programėlių dirbtuvėse galėjome susipažinti, kaip mobiliosios aplikacijos, telefoniniai žaidimai praplečia ugdymosi turinį ir leidžia apibendrinti, pakartoti mokymosi medžiagą;

·         Ugdymo, pasitelkiant liudijimus, veikloje, nagrinėjome, kaip autentiškos žmonių patirtys, pasakojimai gali padaryti istorijos pamokas autentiškomis;

·         Melagienų dirtuvėse diskutavome ir kūrėme jų atpažinimo, įveikimo ir atsparumo joms modelius;

·         Miesto muziejuje buvome mokomi, kaip „prakalbinti“ istorinius paveikslus ir ugdytis kūrybinį bei kritinį mąstymą...

   Be visų veiklų, pertraukų tarp jų metu ar po jų teko ne tik grožėtis istorinio Bratislavos senamiesčio vaizdais, bet ir pabendrauti apie istorijos ugdymą(si), pasaulio aktualijas su kitų šalių istorijos specialistais. Taip susiklostė, kad daugiausiai bendravau su kolegomis iš Lenkijos, Vengrijos ir pačios Slovakijos. Džiugu, kad užmezgėme ne tik draugiškus santykius, bet ir sutarėme dėl galimo tarpinstitucinio bendradarbiavimo ateityje. Būdamas konferencijoje ir klausydamasis kolegų pasakojimų, dalyvaudamas veiklose ne kartą pagalvojau, kad tai, ką siūlo kitų šalių specialistai, kiek daug mes gimnazijoje jau darome: ir kūrybinį mąstymą, ir mąstymo įpročius ugdome, ir toleranciją puoselėjame, ir įvairias projektines, praktines veiklas mokiniams pasiūlome. Reikia tikėtis, kad tai padės įtvirtinti Mąstymo mokyklos statusą kitąmet.

***

   Džiaugiuosi galimybe dalyvauti konferencijoje ir jau laukiu kitos konferencijos, kuri 2026 m. vyks Briuselyje. Dėkoju tiek bičiuliui Antanui už pakvietimą vykti, tiek gimnazijos bendruomenei, pirmiausia, mokytojoms Kristinai ir Gintarei, sutikusioms pavaduoti pamokas, administracijai už sudarytas sąlygas plėsti akiratį užsienyje, palaikymą siekti užsibrėžtų tikslų. Turbūt galiu drąsiai teigti, kad mums, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijai, pakeliui ne tik vienas su kitu čia, bendruomenėje, bet ir ten, kur mes tik eisime. Kaip teko girdėti vienoje dainoje „mes keliaujam toli, nes drąsiesiems visi keliai atviri“. Tikiuosi, kad savo pavyzdžiu siekti tikslų, mokytis ir už mokyklos ribų, įkvėpsiu savo mokinius, o veiklos, kurias pasiūlysiu pamokose, juos skatins ir toliau domėtis, keliauti pažinimo horizontais. Taip pat tikiuosi, kad visa Euroclio bendruomenė, kaip vylėsi konferencijos organizatoriai, ateityje taps judėjimu, veikiančiu sprendimų priėmėjus skirtingose šalyse.