VAINIKAI NUPINTI – ADVENTUI PASIRUOŠTA

Advento vainiko tradicija atkeliavo iš XIX a. Vokietijos. Pirmą kartą evangelikų bažnyčios pastorius Johann Hinrich Wichern (1808–1881) nupynė vainiką. Per 1838 m. adventą pastorius, norėdamas, kad beglobiai vaikai labiau pajustų šį laikotarpį, sumanė, kad nuo gruodžio pirmosios kiekvienas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Taip kasdien būdavo uždegama po vieną žvakę, kurias pradėta statyti ant medinio rato, tapusio dideliu šviesos vainiku. Nuo 1851 m. imta vainiką puošti žaliomis eglės šakomis, simbolizuojančiomis gyvybę, ir keturiomis žvakėmis (trys violetinės ir viena rožinė), žyminčiomis keturis advento sekmadienius.

                      Edukaciją „Advento vainiko pynimas“ 5a klasei suorganizavo auklėtoja Neringa Gliebienė. Moksleiviai, pėstute atkeliavę į Trakų krašto tradicinių amatų centrą, susidomėję klausėsi edukatorės pasakojimo apie advento vainiko istoriją, apie tai, kad advento vainikas nuo kalėdinio skiriasi puošnumu. Tada, paėmę į rankas paruoštas priemones: pagrindą, pušų šakeles, siūlus, pradėjo pinti vainiką. Pinti buvo ne taip paprasta, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Klausinėdami edukatorės, pamažu vaikai perprato pynimo techniką. Kiekvienas dalyvis galėjo savo vainiką papuošti norimos spalvos – geltonos, žalios ar raudonos – juostele. Laimingi vaikai, lydimi mokytojos Ievos Basevičienės ir šio teksto autorės, sugrįžo į gimnaziją.

                                                                                                                        Laimutė Adomavičienė

                                                                                                                       

Autorius:
Laimutė Adomavičienė

Nuotraukos:
www.15min.lt

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Naujienų archyvas