Šimtadienis. 51 laida!

51 laidos testamentas

„Gyvenimas - akimirka, o žinojimas - beribis,“ – sakė Faustas,
Ir mes, dvyliktokai, jums tai primename.
Ieškokite tiesos, kaip ieškojome jos mes, nors kelias kartais tamsoje skęs.
Tik per darbą, kančią ir ryžtą atrasite šviesą,
Tik atkaklumas atvers duris į didžiausias gyvenimo paslaptis.

Neskubėkite gyventi,
Nes pačiame skubėjime slypi klaidos, kurios širdį ištuština.
Vietoj to ieškokit prasmės kiekviename žingsnyje,
Kad nė viena akimirka neliktų be gėrio, kurį galit atiduoti.

Niekada nesileiskite nugalimi tinginystės,
Juk TAMO skiltyje „Neatlikta“ gyvenimo džiaugsmo nerasi.
Namų darbai gal ir vargina, bet jie – jūsų raktas į žinių pasaulį.
Atminkit: išmintis – greitai negaunama, bet jos vertė amžina.

Drąsiai svajokite ir siekite savo tikslų.
Kaip mokė mus mūsų gimnazijos mokytojai,
Nebus kliūties, kurios neįveiktumėte, nebus kalno, per aukšto užkopti.

Nebus upės, per ilgos perplaukti ir nebus lygties, per sunkios išspręsti. 

Nepamirškite, kad svarbiausia yra kūrybos ir veiklos džiaugsmas,
Ne tik atsakymų radimas, bet ir pats kelias iki jų.
Net tada, kai sunku, kai egzaminų našta rodos didesnė už pasaulį,
Atminkit, jog „kas nuolat stengiasi, tas gali būti išgelbėtas.“

Draugystę laikykit šventa, kaip Margarita laikė šventą meilę,
Ji neša ramybę net tada, kai mokyklos suolas tampa tarsi mūšio laukas.
Ir, svarbiausia, niekada neapsigaukite trumpalaikėmis pagundomis,
Nes tik stipri dvasia atlaiko gyvenimo audras.

Nepamirškit ir savo mokytojų, kurie, kaip Vagneris Faustui,
Nepaliaujamai jus veda į išminties viršūnes.
Galbūt ne visada suprasit jų žodžius ar tikslus,
Bet jų kantrybė ir darbas yra dovana, kurios vertę suprasit tik po daugelio metų.

Gyvenkit taip, kad galėtumėte sušukti:
„Štai ko troškau, štai ką pasiekiau, štai mano džiaugsmas!“
Ieškokit savęs, kurkit, rizikuokit, mylėkit,
Ir gyvenkite taip, kad jūsų gyvenimo knyga būtų verta didžiausių pasaulio poetų dėmesio.

Nepamirškit – mokykla yra jūsų tramplynas,
O gyvenimas – tai jūsų šuolis.
Skraidykit aukštai, mieli vienuoliktokai,
O mes jus lydėsim mintimis iš ten, kur mus keliai nuves.

Mes išeiname, bet jūsų kelias dar tęsiasi.
Nepraraskit vilties, vienuoliktokai, ir palikit savo pėdsaką didingoje TVDG istorijoje. (Rūta Raibytė)