Smagi penktokų išvyka

            „Į vertingiausius meno kūrinius dera kartkarčiais iš naujo pasigilinti, nes jų gelmės neišmatuojamos.“  

(Vokiečių rašytojas Johann Wolfgang von Goethe).

„Meną reikia jausti, o ne suprasti. 

(Prancūzų rašytojas Remy de Gourmont)“

             Šių metų lapkričio 25  dieną 5 a klasės mokiniai kartu su auklėtoja Ieva Basevičiene, istorijos mokytoju Dariumi Dumčiumi turėjo netradicines pamokas Valstybės pažinimo centre, MO muziejuje.

      Valstybės pažinimo centre mokiniai sužinojo, kas yra prezidentas, kokios yra jo pareigos, valstybė, seimas. Mokiniai galėjo pasijausti tikrais kandidatais į šalies prezidentus. Šešiems mokiniams reikėjo sugalvoti savo rinkimų agitaciją, likusieji turėjo balsavimo biuletenius, ten jie žymėjo kandidato numerį. Dvylikos balsų persvara laimėjo trečiasis kandidatas.  Atsisveikinę su centru ir pilni įspūdžių mokiniai patraukė į MO muziejų.

Ten jų jau laukė edukatorė ir istorijų pasakojimo (storytelling) metodika pagrįstas užsiėmimas – istorijos iš lagamino. Mokiniai buvo labai nustebę, kad veiksmas vyko tarp įvairių, net milijonus kainuojančių meno kūrinių, tarp kurių jie galėjo net vaikščioti.

Penktokai gavo užduotį surasti paveikslus, kuriuose gali pamatyti formą, jausmą, penkias spalvas. Tada edukatorė atnešė „pavargusį“, daug metų menantį lagaminą, kuriame buvo paslėpti jau užmiršti XX amžiaus daiktai: tai juostinis fotoaparatas, kompaktinė plokštelė, rublis, vinilinė plokštelė ir begalės kitų to amžiaus daiktų. Vaikai išsirinko po vieną daiktą, o tada prasidėjo visas smagumas: jiems reikėjo grupėse sukurti istoriją, atsispindinčią pasirinktus daiktus bei paveikslus. Buvo didelis iššūkis, bet mokiniai puikiai susitvarkė su šia užduotimi. Kiekviena grupė skaitė savo sukurtus pasakojimus, mintimis buvo galima nusikelti į Šiaurės Korėją, vienkiemį ar net pabuvoti karo zonoje. Edukatorė papasakojo kelių meno kūrinių – paveikslų-  atsiradimo istoriją, kelias tokio pobūdžio menininkų idėjas. Labiausiai mokinių akį patraukė Ivo Kleino paveikslas be pavadinimo. Pats paveikslas yra monochrominės mėlynos spalvos, kuri buvo apsėdusi menininką, o 1960 metais jis užpatentavo šią spalvą ir pavadino „Tarptautine Kleino mėlyna spalva“. Padėkoję ir atsisveikinę su MO muziejaus darbuotojais, patraukėme į Vilniaus traukinių stotį. Dar ilgai girdėjome, kaip mokiniai dalinosi savo patirtais įspūdžiais.

     Tikėkimės, kad galbūt nuo penktos klasės išugdysime būsimą kandidatą/ę į prezidentus bei būsimą menininką irgi galbūt tokį kaip Ivas Kleinas.